Prieškalėdinis laikotarpis – jau seniai ne ramybės ar susikaupimo metas. Būtent prieš Kalėdas prasideda didysis galvos skausmas, ką, už kiek ir kur nupirkti artimiesiems, ką dėti ant stalo ir t. t. Vieni skaičiuoja, kaip išsiversti iš turimų pinigų, kiti svarsto, iš ko pasiskolinti. Viena aišku – atsispirti prieš didžiausias metų šventes kylančiai pirkimo manijai beveik neįmanoma. Apie tai, kaip po švenčių nelikti be skatiko, kalbėjomės su SEB Vilniaus banko šeimos finansų eksperte Julita Varanauskiene.

- Prieš Kalėdas prasideda karštligiška pirkimo manija. Kaip jai atsispirti ir neišleisti visų sukauptų santaupų?

- Pirmiausia reikėtų sudaryti pirkinių sąrašą. Ypač svarbu į jį įtraukti visas papildomas Kalėdų išlaidas: šventinius maisto produktus, dekoracijas, drabužius ar aksesuarus. Susirašykite jų kainas. Kad tos kainos atitiktų realybę, pasivaikščiokite po parduotuves arba panaršykite internete. Sąžiningai įvertinkite gautą bendrą išlaidų sumą ir nuspręskite, ar galite sau tai leisti. Jei išlaidos didesnės, teks arba mažinti savo norus ir planus, arba ieškoti papildomų pajamų.

Galima rasti daug patarimų, kaip sumažinti išlaidas (pvz.: gaminti dovanėles patiems, susitarti su draugais, kad vienų kitiems dovanų kaina neviršytų tam tikros sumos ir t. t.). Į parduotuvę eikite tik su konkrečiu sąrašu. Jei sąrašų sudarinėti nemėgstate, paskirkite konkrečią sumą, kurią galėsite išleisti prieškalėdinio šurmulio metu. Kad būtų lengviau šios sumos nemaišyti su pinigais kitoms reikmėms, laikykite ją atskiroje piniginėje. Kai pinigai joje baigsis, turėtų baigtis ir pirkiniai.

- Kam žmonės išlaidauja daugiausiai: dovanoms, maistui, šventėms?


- Įvairiose šalyse pirkimo įpročiai yra skirtingi. Tačiau nustatyta, kad kalėdinių išlaidų sudėtis ir vyraujanti religija smarkiai susijusios. Katalikiškųjų kraštų (Italijos, Ispanijos) gyventojai daugiau pinigų išleidžia pačiai šventei (maisto produktams, renginiams), o protestantiškųjų kraštų gyventojai yra taupesni, daugiau pinigų jie išleidžia dovanoms. Tokie tyrimai ne visada patikimi, nes dažnai sunku atskirti, kurie pirkiniai – tik „kalėdiniai“, o kurie įsigyti bendram naudojimui su kalėdinėmis nuolaidomis. Manau, kad lietuviai daugiau išleidžia maistui ir šventimui nei dovanoms.

- Ar skiriasi miesto ir kaimo gyventojų pirkimo įpročiai švenčių laikotarpiu? Jei taip, kokie tie skirtumai?


- Miesto ir kaimo gyventojų pirkimo įpročiai skiriasi ne tik švenčių laikotarpiu. Miestietis į parduotuvę gali užsukti kasdien ir bet kuriuo paros metu. O kaimo žmogus į mieste esančią didelę parduotuvę turi išsiruošti specialiai. Todėl kaimo žmogus labiau planuoja, ką pirks.

Kita vertus, dažnai kaime gyvenančių žmonių pajamos būna mažesnės, todėl ne viską, ką įperka miestietis, gali įpirkti kaimietis. Be to, kaimo žmogus rečiau lankosi parduotuvėse, todėl turi mažiau informacijos apie produktų kainas, kurios įvairiuose prekybos centruose gali skirtis. Todėl kartais jis „permoka“ už tam tikrus produktus. Tai, kad prekybos centrai – toliau nuo kaimo žmogaus, yra ir teigiamas, ir neigiamas dalykas. Visa tai būdinga ir švenčių laikotarpiui.

- Dažniausiai šeimos finansus kontroliuoja moterys. Ką joms patartumėte? Juk moterų ir vyrų pirkimo įpročiai turbūt taip pat skiriasi?


- Be jau anksčiau minėto planavimo, moterims patarčiau nepasiduoti „mažų kainų“ ar „mažmožių“ apgaulei, kai nedaug kainuojančioms smulkmenoms jos išleidžia didelę pinigų sumą. Moterys pamiršta, kiek išleido pinigų. Jos prisimena tik tai, kad pirko labai nebrangius daiktus. Taip pat labai svarbu, kad moterys apie švenčių laikotarpio planus ir išlaidas pasikalbėtų su savo vyrais ar kitais šeimos nariais. Taip bus išvengta nesusipratimų.

- Dažnai šiuo laikotarpiu žmonės ima naudoti iki tol stalčiuje ramiai gulėjusias kredito korteles, ima vartojamąją paskolą ar greitąjį kreditą. Ar verta taip elgtis?


- Visada geriau šventes švęsti taip ir dovanas dovanoti tokias, kokias leidžia galimybės – gaunamos pajamos ar specialiai šiam tikslui sukauptos santaupos. Kalėdos – kasmetinė šventė, todėl jų šventimas ne pagal kišenę gali labai greitai apkarsti. Ar protinga per Kalėdas išleisti santaupas nenumatytiems atvejams? Iš tiesų Kalėdas buvo galima numatyti. Tačiau skolintis su palūkanomis turint santaupų neprotinga. Taigi santaupos gali praversti per Kalėdas, tačiau po to svarbu greitai jas atkurti. O kitų metų Kalėdoms geriau sutaupyti. Pavyzdžiui, jei per savaitę sutaupysime 5 Lt, kitoms Kalėdoms turėsime apie 250 Lt, t. y. maždaug tiek, kiek, mano skaičiavimu, šioms šventėms išleidžia vidutinis statistinis Lietuvos gyventojas.

- Kaip išgyventi pošventinį laikotarpį – sausį? Kaip jam pasiruošti iš anksto?


- Reikėtų iš anksto pagalvoti apie tai, kiek išlaidų turėsite sausį. Jei žinote, kad sausį gausite įprastai pajamų, kurių užtenka einamosioms mėnesio išlaidoms padengti, kažkaip specialiai ruoštis šiam laikotarpiui nereikia. Užteks tik „neįpulti“ į skolas ir neišleisti visų santaupų gruodį. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad sausį parduotuvėse bandoma išparduoti neparduotas prekes, todėl siūlomos didelės nuolaidos. Galima pagalvoti apie kitus metus ir kai ką „kalėdinio“ nusipirkti būtent šiuo metu.

Lietuvis Kūčioms ir Šv. Kalėdoms skirs 250 Lt


Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė


2011 m. lapkričio 21– 30 d. buvo atliktas Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos švenčių laikotarpiu sociologinis tyrimas, kurio metu apklausti 1 004 respondentai.


„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu ketvirtą kartą atliktas tyrimas parodė, kad šiais metais dauguma Lietuvos namų ūkių ketina nemažinti švenčių pirkinių biudžeto arba jį padidinti. Dengdami Kūčių ir Šv. Kalėdų stalą, vaišėms gyventojai ketina skirti vidutiniškai 150 Lt, o dovanoms artimiesiems – dar iki 100 Lt. Tačiau Lietuvos gyventojų švenčių biudžetas yra kelis kartus kuklesnis nei kitų europiečių, kurių išlaidos šiemet vis dėlto bus 0,8 proc. mažesnės nei pernai. Bendrovės „Deloitte“ apklausos duomenimis, Europos gyventojai vaišėms planuoja išleisti vidutiniškai 571 Lt, o dovanoms – 1 226 Lt.


Tendenciją, kad švenčių išlaidos nebemažinamos, o kai kuriais atvejais net šiek tiek didinamos, galima laikyti tam tikru namų ūkių finansinio stabilumo ženklu. Tačiau vis tiek lietuviai taupo nenoriai. Tyrimas parodė, kad beveik pusė gyventojų švenčių išlaidoms iš anksto netaupo, o trečdalis reikalingas lėšas pradeda kaupti likus tik mėnesiui iki švenčių. Nepasiruošus iš anksto, net ir keli šimtai litų, jei jie skiriami iš gruodžio mėnesio atlyginimo, gali sukelti sunkumų. Be to, perkant dovanas paskutinę minutę ar spontaniškai planuojant vaišių stalą, kyla grėsmė, kad numatyta suma išaugs.