“Finansų rinkose situacija labai prasta, pensijų fondų veikla nepasižymi labai gerais rezultatais pastaruoju metu, “Sodroje” padėtis dar prastesnė“, - savo pasiūlymą stabdyti dabar galiojančius 2 proc. pervedimus į privačius pensijų fondus iš tribūnos aiškino socialdemokratas Algirdas Sysas. Anot jo, sustabdyti pervedimai į valstybės biudžetą atneštų kasmet 384 mln. litų.
Jis skaičiuoja, kad iš milijono registruotų privačių pensijų fondų dalyvių įmokų nemoka apie 300 tūkstančių, kurie veikiausiai yra bedarbiai arba emigravę.
„Siūlau nemerkti pinigų į balą, iš kurios vėliau bus sunku išimti. (...) Aš nenoriu, kad nebūtų einama keliu, kai didinamas „Sodros“ deficitas ir mes kalbame apie kažkokius mistinius pensijinius fondus, kai gali būti tokia situacija, kai nebus iš ko mokėti einamąsias pensijas, pagalvokime ir apie tuos, kurie šiandien gyvena, nes tai svarbiau“, - tęsė A. Sysas.
Liberalų ir centro sąjungos narys Artūras Melianas kontrargumentavo, kad investuotojai turi žiūrėti ilgalaikių, o ne trumpalaikių rezultatų.
„Vienų metų svyravimas tikrai nėra rodiklis, reikia žiūrėti dešimties – dvidešimties metų verčių pokyčius. Valstybė dabar panaši į nepatyrusį investuotoją, kai kažkas atsitiko, ir atsiima. Noriu pabrėžti, kad tai ne pensijų fondų, o Lietuvos žmonių pinigai“, - sakė A. Melianas, pridurdamas, kad per krizę sumažėjo ne tik privačių fondų, bet ir „Sodros“ vertė.
Kitų parlamentarų klausiamas, kodėl nesiūlo mažinti pervedimų vienu procentiniu punktu, A. Sysas nebuvo linkęs nusileisti.
„Mes ką, neturime kur dėti 170 mln. litų? (...) Ar jūs elgtumėtės su savo pinigais taip, kaip dabar siūloma su mokesčių mokėtojų surinktais pinigais? Įdėti į produktą, kuris neša nuostolius? Tai jeigu mes bepročiai, darykime taip. Mes sakome, kad taip daryti nereikia, metams, tada diskutuokime, suraskime geriausius variantus“, - kalbėjo socialdemokratas.
„Suprantu, kad griauti yra lengviau negu kurti. Ar jūs nemanote, kad šiuo sprendimus jūs griaunate dirbančių žmonių ateitį?“, - klausė Liberalų sąjūdžio vadovas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, jau anksčiau aiškiai deklaravęs nepritarimą tokiems pensijų reformų stabdymui.
Dėl pervedimų stabdymo valdantieji liberalai aštriai diskutuoja su šią idėją palaikančiais konservatoriais. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas, premjeras Andrius Kubilius siūlė parlamentarams nesikarščiuoti ir sutikti su pasiūlymu vieneriems metams tokius pervedimus stabdyti, bent kol pagerės ekonominė padėtis euro zonoje.
„Geriausias dalykas dabar yra daryti tokią pauzę, kokią pasiūlė kolega A. Sysas - didesnio ar mažesnio masto. Padaryti pauzę, palaukti ramesnių laikų rinkose, priimti reikalingus įstatymus dėl privataus kaupimo pertvarkos ir ramiai, nesimušant, priimti atsakingus sprendimus“, - kalbėjo A. Kubilius.
Teisininkas, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys neabejojo, kad jeigu Seime nebus numatytas kompensavimo mechanizmas, Konstitucinis Teismas (KT) pervedimų stabdymą pripažins prieštaraujančiu Konstitucijai.
„Tiek už praeitą sumažinimą, tiek dabar šitas įstatymas anksčiau ar vėliau KT bus pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, pažeidžiančiu teisėtus lūkesčius ir daugelį kitų konstitucinių principų“, - kalbėjo R. Šukys.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) pirmininkas Mindaugas Gedeikis pabrėžia, kad jau dabar yra kreiptasi į KT dėl ankstesnių sumažinimų.
„Šitoje vietoje mes dar tikimės, kad išsispręs, kad Seimas nepriims to sumažinimo. O šiaip tai liūdna. Iš esmės reforma žlugdoma sprendžiant laikinas problemas, užkraunant visą naštą ant dirbančių asmenų“, - DELFI antradienį sakė M. Gedeikis. Anot jo, asociacija nemato kito kelio, kaip tik kreiptis į teismą.
PFDA valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas DELFI tvirtino, kad jau dabar yra keli Seimo nariai, kurie prašys paskubinti šio klausimo svarstymą KT.
„Kai kurie politikai, matome, palaiko tokį sprendimą“, - kalbėjo M. Kalesinskas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva DELFI praėjusią savaitę teigė, kad su pasiūlymais stabdyti pervedimus siūloma nacionalizuoti maždaug milijono žmonių, dalyvaujančių antroje pensijų kaupimo pakopoje, turtą.
„Apskritai yra amoralu sustabdyti pervedimus į privačius pensijų fondus. Toks siūlymas turėtų būti tabu, pensijų reforma apskritai yra ant sužlugdymo ribos ir pervedimų sustabdymas būtų paskutinis smūgis šiai reformai. Tai, kas yra siūloma, tolygu milijono dirbančiųjų žmonių nuosavybės nacionalizavimui. Ankstesni pervedimų sumažinimai bus svarstomi Konstituciniame Teisme, gali būti, kad jie bus pripažinti nuosavybe ir gali tekti jei ne kompensuoti, tai bent atstatyti juos, ir kol nėra teismo išvados, šios sistemos dar labiau darkyti negalima“, - DELFI sakė K. Leontjeva.
2004 m. startavusi Pensijų kaupimo sistema numatė, kad valstybė į pensijų fonduose esančias kaupiančiųjų sąskaitas perves po 5,5 proc. dirbančiojo pajamų. 2008 m. pabaigoje ruošiantis dideliam ūkio nuosmukiui buvo nuspręsta sumažinti įmokas nuo 5,5 iki 3 proc., vėliau jos buvo sumažintos iki 2 proc. tikintis, kad ekonomikai augant pervedimai bus grąžinti į buvusį lygį.
Pensijų fondų valdytojų duomenis, per 2009-2011 metus dėl sumažintų įmokų būsimieji pensininkai prarado maždaug 1,5 mlrd. litų.
