Pagal pirmąjį „PwC“ pateikiamą scenarijų, ECB gavus leidimą ženkliai padidinti silpnų ekonomikų likvidumą, recesijos bus išvengta, o palūkanų normos trumpalaikiu periodu išliks žemos. Tačiau tokiu atveju ženkliai augtų infliacija, virš 2 proc. planinio rodiklio, o euras nuvertėtų.

Antrasis scenarijus yra susijęs su labiausiai prasiskolinusių Europos valstybių ateitimi. Jo atveju, sutarus dėl savanoriško bankroto programos labiausiai prasiskolinusioms Europos valstybėms, dėl pastarųjų įsipareigojimų nevykdymo euro zona pateks į ekonomikos susitraukimo fazę, nuosmukio periodas manoma, jog galėtų tęstis nuo 2-jų iki 3-jų metų. Šio scenarijaus rezultatas – apie 5 proc. BVP sumažėjimas euro zonoje.

Trečiasis galimas euro zonos ekonomikos raidos scenarijus labiausiai tikėtinas Graikijai pasitraukus iš euro zonos. Tokiu atveju, šalis patirtų ženklų ekonominį nuosmukį, spartų naujos valiutos nuvertėjimą ir infliaciją. Tuo tarpu euro zona stengtųsi išsaugoti savo valiutą griežtindama fiskalinę politiką ir imtųsi kitų investuotojų pasitikėjimą stiprinančių priemonių. Tokios įvykių raidos atveju, taip pat nebūtų išvengta ilgesnės nei 2-jus metus trunkančios recesijos.

Ketvirtasis galimas scenarijus prognozuoja naujo valiutos bloko atsiradimą. Prancūzija ir Vokietija euro zonos nestabilumo akivaizdoje galėtų inicijuoti mažesnį ir griežčiau reguliuojamą valiutos bloką. Tuomet, tikėtina, „naujojo euro“ vertė ženkliai išaugtų, o valiuta būtų paklausi vidaus rinkoje. Į naują bloką nepapuolusių šalių ekonomikos, tokio scenarijus atveju, patirtų žymų pinigų nuvertėjimą ir smarkų ekonomikos susitraukimą.

Pasak „PwC“ prognozės, galimi euro zonos raidos scenarijai yra svarbūs ir kitiems regionams. “Tikėtina, jog tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė (JK) ir JAV susidurs su mažėjančiu eksportu ir bankininkystės problemomis, taip pat pajus didesnes kapitalo įplaukas, mat investuotojai ieškos saugių rinkų“, - teigia „PwC“ vadovaujantysis partneris Lietuvoje Chrisas Butleris.

„PwC“ prognozėje taip pat teigiama, jog kitos šalys, pavyzdžiui, Kinija turės spręsti savo eksporto į Europą sumažėjimo padarinius. Kapitalo srautai į JK stiprins svarą sterlingų, ypač euro atžvilgiu. JK skolinimo išlaidos mažės, kadangi vietoj rizikingų euro zonos obligacijų investuotojai pirks patikimesniais tampančius JK vertybinius popierius.