Vyriausybė taip pat siūlė sumažintas senatvės pensijas atstatyti 50 proc., tačiau tam pasipriešino didžiausia Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, todėl iki biudžeto priėmimo gruodžio 20 dieną bus ieškoma būdų pensijas atstatyti visiškai.
„Skylę galima uždengti dviem būdais – mažinti išlaidas arba didinti pajamas. Kadangi dėl didesnių pajamų susitarti nepavyko, Vyriausybė teikia pasiūlymą išlaidas mažinti horizontaliai 4 proc., išskyrus kai kurias sritis“, – pristatydama naują projektą sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Ji tvirtino, kad Lietuva negali toleruoti didesnio nei 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito. Turėti tokį biudžeto deficitą Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai, kuri yra pradėjusi šaliai perviršinio biudžeto deficito procedūrą.
„Mano asmeniniu vertinimu, jau tada visiškai nebesvarbu, ar biudžeto deficitas yra 3,5 proc. ar 4,5 proc., bet koks signalas, kad Lietuva nevykdo savo įsipareigojimo panaikinti perviršinį deficitą, suteiks signalą finansų rinkoms paprašyti Lietuvos už tai susimokėti. Įvertinant tai, kiek mes turime skolintis kitąmet, mums yra ne tas pats, kiek turėsime mokėti“, – teigė ministrė.
Pagrindinė priežastis, kodėl reikia papildomai spaustis – neramumai euro zonoje, kurie lems mažesnį Lietuvos ekonomikos augimą.
„Dėl skolų krizės euro zonoje ir dėl to, kad jos valdymo priemonės nėra aiškios, tebeišlieka didelis neapibrėžtumas dėl išorinės aplinkos. Todėl dėl prastesnių eksporto rinkų perspektyvų kitais metais paklausa Lietuvos eksportui sumažės, BVP augimas lėtės iki 2,5 proc. Pagrindiniu rizikos veiksniu išlieka eksporto rinkų perspektyvos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji neatmetė, kad ekonomikos augimo projekcijas gali tekti darsyk peržiūrėti.
„Snoro“ bankroto įtaka – apie 0,1 proc. BVP
Pasak ministrės, „Snoro“ bankroto poveikis bus nedidelis ir sieks daugiausiai 0,2 proc. BVP.
„Centrinis scenarijus numato, kad dėl greito apdraustų indėlių atstatymo, „Snoro“ banko bankroto poveikis BVP bus marginalus ir tesieks maždaug 0,1 proc., maksimum 0,2 proc. BVP”, – sakė ji.
Darbietis Kęstutis Daukšys tvirtino, kad būsimasis biudžetas yra nukreiptas į darbo vietų naikinimą, tolesnį pramonės žlugdymą ir išgyvenimą vienerius metus.
„Man susidaro įspūdis, kad Jūs savo krūtine dengiate Vyriausybės nesugebėjimą dirbti ir realiai spręsti Lietuvos ekonomikos problemas. (...) Kas bus toliau, šis biudžetas iš viso nieko nemato. Ar jūs nematote, kad šis biudžetas veda Lietuvą susinaikinimo keliu?“ – ministrės klausė Seimo narys.
Jis taip pat piktinosi, kad anksčiau buvo kalbėta, kad biudžeto pinigų „Snoro“ indėliams nereikės.
„Aš manau, kad gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę ir niekada neuždengsi euro zonos problemų. Noriu pasakyti, kad „Snoro“ problemos nėra sprendžiamos biudžeto lėšomis, tiesiog atsiskaityti su „Snoro“ indėlininkais mums reikės panaudoti tas lėšas, kurias mes pasiskolinome galvodami apie kitų metų refinansavimą (skolos – DELFI). Na, dabar teks galvoti iš naujo, bet tai nėra biudžeto išlaidos ir biudžeto deficitas, banke pakanka turto šioms išlaidoms padengti. (...) Atsiprašau, biudžete, kuriame yra 7 mlrd. Lt ateinančių lėšų iš ES, aš niekaip negaliu jo susieti su darbo vietų naikinimu“, – atsakė I. Šimonytė.
Neįskaitant Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, visų biudžetų pajamų planas sumažėja 835 mln. Lt, išlaidų – 825 mln. Lt. Gyventojų pajamų mokesčio prognozė sumažinta 280 mln. Lt, pelno mokesčio – 101 mln. Lt, pridėtinės vertės mokesčio – beveik 400 mln. Lt, akcizų – apie 50 mln. Lt.
Iš viso pagal parengtą biudžeto projektą, kitais metais Vyriausybė ketina 600 mln. Lt sutaupyti 4 proc. mažindama valstybės sektoriaus išlaidas, 250 mln. Lt – grąžindama tik pusę žadėto pensijų dydžio, dar 150 mln. Lt ketinama sutaupyti karpant išlaidas „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fonduose.
4 proc. mažinimas nepalies ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, įmokų į ES biudžetą, išlaidų valstybės skolos valdymui, išlaidų krašto apsaugai. Asignavimai teismams taip pat mažės ne 4 proc., bet 2 proc.
„Kai kurių konkrečių asignavimų valdytojų asignavimai nebuvo mažinami tais atvejais, kai jiems tenkantį sumažinimą prisiėmė ministerija, kurios kuravimo srityje yra minėti valdytojai. Taip yra Švietimo, Kultūros, Energetikos ministerijos kuruojamų institucijų atveju“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Nacionalinio biudžetas, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, kitąmet turėtų būti 20,981 mlrd. Lt be ES paramos. Anksčiau buvo prognozuota, kad jo pajamos sudarys 21,816 mlrd. Lt.
Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis jis turėtų sudaryti 28, 112 mlrd. Lt.
Vyriausybė skaičiuoja, kad valstybės biudžeto pajamos be ES lėšų 2012 m. bus 17,924 mlrd. Lt. Anksčiau buvo planuota 18,759 mlrd. Lt.
Prognozuojama, kad valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų išlaidos sudarys 18,643 mlrd. Lt, ankstesniame plane buvo numatytos 19,468 mlrd. Lt išlaidos.
Pagal Vyriausybės parengtą projektą, valstybės biudžeto deficitas turėtų sudaryti 719 mln. Lt, anksčiau laukta 10 mln. Lt mažesnio deficito.
2012 m. valdžios sektoriaus deficitas turėtų būti ne 2,8 proc., bet 3 proc. BVP.
Dėl nepalankios makroekonominės padėties euro zonoje ir pasaulyje Finansų ministerija praėjusią savaitę sumažino kitų metų augimo prognozes beveik dvigubai – nuo 4,7 proc. iki 2,5 proc.
