Tarp Vyriausybei teikiamų pasiūlymų – stambus valstybinių įmonių privatizavimas. Į parduodamų bendrovių sąrašą siūloma traukti Lietuvos paštą, dešimt kelius valdančių valstybinių įmonių ir kitas. Skaičiuojama, kad vien pardavus iki 30 proc. „Lesto“, Klaipėdos naftos“, „Lietuvos energijos“ ir „Litgrid“ akcijų, valstybės kišenė papilnėtų apie 600 mln. litų. Valstybei tokiu atveju liktų ne mažiau kaip 70 proc. šių įmonių akcijų.
Dar 100 mln. NT vystytojai, LLRI, PFDA ir Pramonininkų konfederacija regi kaip galimas pajamas iš poilsio namų „Baltija“ bei kitų valstybinių poilsinių pardavimo. Tokią pat sumą valstybė esą galėtų gauti pardavus Seimo autoūkiams priklausančius automobilius, nuo 25 iki 50 proc. sumažinus biudžetinių įstaigų transporto išlaikymo išlaidas bei pardavus Vyriausybei priklausančias autoūkio remonto dirbtuves ir plovyklą.
Po maždaug 50 mln. Lt esą būtų galima gauti pabaigus kai kuriuos privatizavimo procesus bei pardavus perteklines savivaldybių įmones, nebūtinas savivaldybių funkcijoms atlikti.
Taip pat skaičiuojama, kad pardavusi visas turimas bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijas, valstybė gautų apie 25 mln. Lt.
LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos teigimu, įgyvendinus šiuos siūlymus, valstybės kišenę būtų galima papildyti maždaug milijardu litų – tokiu atveju esą nereiktų nei keisti dabartinių mokesčių, nei įvedinėti naujus, nei mažinti pervedimus į privačius pensijų fondus.
K. Leontjeva pripažino, kad ne visi šie sprendimai gali būti įgyvendinti žaibiškai. Esą biržoje kotiruojamų įmonių akcijas valstybė galėtų parduoti gana greitai, kitų pardavimai veikiausiai užsitęstų. Vis dėlto LLRI ekspertė laikosi nuomonės, kad jas parduoti būtina, nors dabar akcijų kursai, NT ir įmonių rinkos vertės yra smukusios. Esą valdžia visuomet gali rasti argumentų, dėl kurių reikėtų neišparduoti turto.
„Kai kainos kildavo, neapsimokėdavo, nes kainos kyla“, - ironizavo LLRI ekspertė.
Nauja naktinė mokesčių reforma – dar baisesnė
„Visa tai siūloma kaip būdas finansuoti pensijų atstatymą iki 2009 m. lygio. Ragindama žmones solidarizuotis, valdžia pamiršta, kad mokesčių mokėtojų indėlis į ateinančių metų biudžetą, jau ir patikslintame biudžeto projekte, auga visu milijardu litų. 670 mln. Lt papildomų pajamų planuojama surinkti iš PVM. Mokesčių mokėtojai jau ir taip solidarizuosis ateinančiais metais. Tam nėra būtina įvesti naujus mokesčius ar didinti esamus“, - kalbėjo LLRI ekspertė.
Ji taip pat pažymėjo, kad progresiniai mokesčiai – ne išeitis, o visuomenė ne iki galo supranta, kaip tokia mokesčių reforma atsilieptų kiekvieno iš jų kišenei.
„Sudaromas vaizdas, kad tu, žmogau, neturėsi mokėti šio mokesčio. Jį mokės kažkas kitas, kaimynas ar kažkoks turtuolis. Čia turime tikrą paradoksą. Kad 68 proc. gyventojų pasisako už progresinių mokesčių įvedimą. Bet taip pat 68 proc. teigia, kad jie patys nenorėtų, kad jų pajamos būtų apmokestinamos progresiniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu“, - ironizavo K. Leontjeva.
Pasak jos, tokie valdžios pasiūlymai tik didina visuomenės susiskaldymą bei kursto pavydą. Ekonomistė taip pat pažymėjo, esą didesnes pajamas gaunantys žmonės jau dabar yra pagrindinis mokesčių sistemos ramstis.
„15 proc. daugiausiai uždirbančių gyventojų į biudžetą sumoka 50 proc. visų GPM pajamų. Išeina, kad 85 proc. gyventojų suneša kitus 50 proc. Šių (progresinių – DELFI) mokesčių įvedimas tiktai sustiprintų Lietuvos, kaip neprognozuojamos šalies, įvaizdį, atbaidytų esamus bei potencialius investuotojus ir skatintų žmones emigruoti“, - tęsė LLRI ekspertė.
K. Leontjeva apgailestavo, kad valdžia nepasimokė iš ankstesnės naktinės mokesčių reformos ir nesuprato, kad tokie sprendimai tik dar labiau skatins mokesčių vengimą bei didins šešėlinę ekonomiką.
Privačių pensijų fondų gali nebelikti?
Anot PFDA valdybos pirmininko Marijaus Kalesinsko, valdžios užmojai iki nulio sumažinti pervedimus į privačius pensijų fondus iš esmės sugriautų dešimtmetį vykdytą pensijų reformą.
„Jeigu bus nutraukti pervedimai į pensijų fondus, manau, kad ta reforma de facto bus sužlugdyta“, - sakė M. Kalesinskas.
Pasak jo, valdžia jau ne sykį žadėjo, kad pervedimai į privačius fondus nebus mažinami. Po sumažinimų – kad daugiau nemažės. Taip pat žadėta, kad ilgainiui bus grąžinta senoji tvarka. Tačiau visi šie pažadai esą liko neišpildyti, o dabar imamasi dar labiau drastiškų priemonių.
M. Kalesinskas taip pat pažymėjo, kad pervedimų į privačius fondus sumažinimas iki nulio pirmiausiai smogtų būsimiesiems pensininkams, jauniems dirbantiesiems.
„Jauni dirbantys žmonės yra tiesiog nepageidaujami ir turėtų pasiieškoti kitų šalių, kur ruoštis savo pensijai ir rūpintis savo gerove“, - sakė PFDA vadovas.
Verslas projektus įvykdytų gerokai pigiau
Verslininkai bei LLRI taip pat siūlo valstybei karpyti išlaidas kai kuriose valstybės finansuojamose programose. Kaip to pavyzdį K. Leontjeva pateikė esą abejotino efektyvumo kai kurias Visuomenės sveikatos priežiūros programos funkcijas, pavyzdžiui – pinigų leidimą socialinei reklamai.
Jai pritarė ir Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Pasak jo, buvo atliekami teoriniai skaičiavimai – kaip verslas atliktų kai kurias valstybės programų funkcijas, turėdamas lygiai tokį pat finansavimą.
„Nebuvo nei vienos funkcijos, kur verslas nepadarytų pigiau. Kai kuriais atvejais tos sumos skirdavosi šimtą kartų“, - sakė S. Besagirskas.
Skundžiasi išskirtiniu pensininkų statusu
LLRI, pramonininkų ir PFDA atstovai vieningai tvirtino nesuprantantys, kodėl valdantieji pensininkams duotus pažadus nutarė tesėti kitų šalies gyventojų sąskaita.
„Jeigu pensininkai politikams yra prioritetas, jie privalo pasakyti, kas nėra prioritetas“, - sakė K. Leontjeva.
