M.Starkevičiūtė ragina gerai pasiruošti eurų pasirodymui

Lietuvos verslo visuomenė ir gyventojai gali tikėtis, kad kitų metų pradžioje Europos Sąjungos valstybėse įvedus popierinius eurus, euro ir JAV dolerio santykis dar kurį laiką išliks stabilus, tačiau šalies verslininkai jau dabar turėtų ruoštis grynųjų eurų pasirodymui, teigia finansų analitikė Margarita Starkevičiūtė.

"Kai kas prognozuoja, kad euro ir JAV dolerio santykis bus dabartinėse ribose - 0,91-0,92 dolerio už eurą, maždaug toks, koks dabar yra Lietuvos bankuose", - Vilniuje vykusioje konferencijoje "Verslo ir politikos dialogas" sakė M.Starkevičiūtė. Konferenciją surengė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Pasaulio centriniai bankai turi pakankamai atsargų palaikyti valiutų kursus, todėl tikėtina, kad euro ir dolerio kursą bent trumpai pavyks išlaikyti stabilų. Tačiau, anot finansų analitikės, neatmetama galimybė, jog po pirmos euro kurso kilimo bangos vėliau jis gali kristi, ir tai gali sutapti su lito persiejimu nuo JAV dolerio prie euro kitų metų vasario pradžioje.

Pasak M.Starkevičiūtės, esama prognozių, kad vėliau gali labai padidėti eurų paklausa - šia valiuta gali pradėti atsiskaityti ir ne euro zonos šalys. "Didelė tikimybė, kad ES ir Rusija susitars atsiskaityti eurais, todėl gali būti, kad Lietuvos įmonėms su partneriais Rusijoje taip pat reikės atsiskaityti eurais", -kalbėjo analitikė.

M.Starkevičiūtė patarė pramonininkams ir verslininkams įvertinti ir būsimą konkurencinį spaudimą iš ES pusės. "Lietuvos gyventojai vasario mėnesį pradės lyginti kainas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje bei skaičiuos antpelnį, kurį gauna šalies verslininkai", - tikino finansų analitikė.

Todėl ji patarė verslininkams jau dabar refinansuoti savo skolas ir per skolinimąsi perdrausti riziką.

"Jau dabar ar po mėnesio galima labai pigiai pasiskolinti pinigų, nes palūkanos mažėja JAV, tikimasi, kad jas mažins Europos centrinis bankas, Didžiosios Britanijos ir kai kurių kitų šalių centriniai bankai. Įmonių, prekiaujančių su ES, rizika nuo kitų metų sumažės, ir jos gali reikalauti iš bankų mažesnių palūkanų", - tikino M.Starkevičiūtė.

Anot finansų analitikės, įvykiai JAV ir vėliau kilusi panika dar kartą atskleidė, kad informacijos apie šalies finansų ir mokesčių politiką ypač mažai. Anot jos, dėl to iš dalies kaltas ir centrinis Lietuvos bankas, kuris ruošia, tačiau oficialiai neskelbia svarbiausių makroekonominių prognozių, o tai paprastai kartą per ketvirtį daro visi Vakarų centriniai bankai. Finansų analitikė mano, kad Seimas turi griežtai pareikalauti iš Lietuvos banko skelbti tokią informaciją.

"Lietuva, susiedama litą su euru, priklausomai nuo euro ir dolerio santykio turės galimybę uždirbti arba prarasti, bet apie tai niekas nekalba", - priekaištavo M.Starkevičiūtė.