Tačiau Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius atsikerta, kad ministerija kol kas nesvarsto šio objekto privatizavimo galimybės. „Taip pat negaliu komentuoti ir Klaipėdos miesto savivadybės planų. Girdėjau, kad jie svarsto perimti aukcioną savo žinion, tačiau ministerija iš Klaipėdos jokių prašymų, jokių aukciono veiklos vizijų nėra gavusi. Todėl ir nesiryžčiau kometuoti šio klausimo“, - kalbėjo D. Nienius.
Anot Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos, aukcioną reorganizavus į municipalinį liautųsi kalbos dėl jo privatizavimo. Pasak A. Bargailos, savivaldybei perėmus aukcioną, pagerėtų ir pačių žvejų situacija. „Žvejus pinigai už parduotą laimikį greičiau pasiektų, be to, jie žuvis galėtų pardavinėti tiesiogiai miestiečiams. Kita vertus, pagerėtų ir pačio aukciono valdymas, būtų galima plėsti jo veiklą“, - kalbėjo žvejų atstovas.
Uostamiesčio savivaldybė nesikrato atsakomybės ir pradėjo konkrečius veiksmus perimti žuvininkystės aukcioną savo žinion.
„Mano manymu, dabartinis jo šeimininkas, Žemės ūkio ministerija, būdama už 300 kilometrų, negali garantuoti efektyvaus aukciono valdymo. Be to, Klaipėdoje susikoncentravusi didžiausia šalyje žvejų bendruomenė. Todėl aukcioną padaryti municipaliniu būtų logiškas žingsnis“, - teigė uostamiesčio savivaldybės tarybos narys Vidmantas Plečkaitis.
Anot jo, miestas sudarytų išskirtines galimybes žvejams žuvis pardavinėti tiesiogiai pirkėjams. „Išloštų visi. Ir pirkėjai, už menkių kilogramą mokėsiantis 7, o ne 12 litų, ir žvejai, vietoje 3, gausiantis 7 litus“, - įrodinėjo V. Plėčkaitis.
Pasak uostamiesčio savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų komisijos pirmininko Valerijono Bernoto, plėsti aukciono veiklą už ES fondų lėšas galėtų ne tik Žemės ūkio ministerija, bet ir Klaipėdos savivaldybė. „Fondai prieinami ir savivaldybėms. Mes tikrai galėtume greičiau rasti lėšų greta aukciono pastatyti menkių perdirbimo cechą bei mažmeninės prekybos parduotuvę, kad klaipėdiečiai turėtų galimybę įsigyti šviežių žuvų“, - sakė V.Bernotas.
UAB Žuvininkystės produktų aukcionas Smeltalės upės žiotyse netoli Kuršių marių pradėjo veikti 2007 m. Vienintelė jo akcininkė yra Žemės ūkio ministerija. Aukcionui pastatyti buvo naudojamos Europos Sąjungos (ES) Žuvininkystės fondo lėšos, iš viso 5,64 mln. litų. Tačiau praėjus privalomai penkerių metų priežiūrai, pagal ES reikalavimus, jau galima šį objektą perleisti kitam šeimininkui, privatizuoti, ar net pakeisti paskirtį. Būtent pastarojo scenarijaus labiausiai ir bijo duguma žvejų.
Tačiau vienos didžiausių žvejybos įmonių „Banginis“ savininkas Algirdas Aušra abejoja tokio sumanymo nauda. „Jei žvejai uostelyje galėtų laikyti laivus nemokamai, o už sugautas žuvis gautų kelis kartus daugiau, tai būtų apčiuopiama nauda. O jei pasikeis tik savininkas, nebsu jokių pokyčių“, - abejojo žvejys.
Pagal žemės ūkio ministro įsakymą, visi žuvis jūroje gaudantys žvejai savo laimikį privalo parduoti būtent aukcione. Tačiau įsigyti žuvis aukcione gali tik juridiniai asmenys. Paprastiems pirkėjams tokia galimybė nėra sudaryta. Klaipėdiečiai tikina, kad jiems perėmus objekto valdymą, greta aukciono atsirastų ir nedidelė parduotuvėlė.
Pagrindinis aukciono pajamų šaltinis – nedidelis procentas, 6,5 proc., nuo parduotų žuvų. 2010 m. aukcionas gavo 641 tūkst. pajamų, o jo veiklos sąnaudos sudarė 480 tūkst. litų.
