Moteris nusprendė nepasiduoti - nesutarusi su turgaus prekiautoja, kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos.
Pardavėja suteikė 10 darbo dienų garantiją
R.Mikelionytė už spalio pabaigoje Jazminų gatvės turgavietėje nupirktus vyriškus juodus verstos odos batus sumokėjo 210 litų. Batų viršus suplyšo po poros savaičių dėvėjimo.
Kadangi moteris gyvena Vilniuje, dėl nekokybiškos prekės pareikšti pretenzijų turgaus prekiautojams atvyko lapkričio viduryje.
Tačiau, kaip matyti iš R.Mikelionytės skundo Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos, pardavėja, pamačiusi batus, pasakė, jog jiems suteikta dešimties darbo dienų garantija, ir jeigu jie suplyšo vėliau, nebepriims.
Paprašius patvirtinimo apie įsigytus batus, turgaus prekiautoja išdavė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą. Jame buvo nurodyta batų įsigijimo data - spalio 28-oji, kaina, juos pardavusio asmens pavardė. Pagal verslo liudijimą Jazminų gatvės turgavietės 3-iajame paviljone dirbanti Elena Baranauskienė ant kvito ranka parašė, kad už 210 litų įsigytai avalynei suteikiama garantija dešimčiai darbo dienų.
R.Mikelionytės nupirkti vyriški batai - iš Lenkijos firmos „Badura”.
Atgavo pinigus po skundo
Nesuradusi bendros kalbos su turgaus prekiautoja moteris kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją su prašymu išnagrinėti šią situaciją ir padėti susigrąžinti 210 litų už nekokybiškus batus.
Šios inspekcijos Alytaus poskyrio vedėjas Antanas Palenskis, apžiūrėjęs R.Mikelionytės Jazminų gatvės turgavietėje nupirktus vyriškus batus, iš karto įsitikino jų broku. „Tose vietose, kuriose įplyšę, patempus jie plyštų ir daugiau”, - sakė A.Palenskis.
Poskyrio vedėjo aplankyta minėtus vyriškus batus pardavusi E.Baranauskienė be diskusijų pripažino išduotą kvitą R.Mikelionytei ir pažadėjo grąžinti pinigus.
Moteris pinigus už greitai suplyšusius batus atgavo po skundo inspekcijai. Apie nekokybišką pirkinį, turgaus prekeivių nenorą ištaisyti savo klaidą vilnietė pranešė ir „Alytaus naujienų” redakcijai. Jos teigimu, ši istorija yra pamokanti, nes daug žmonių apsiperka turguje.
„Laimė, kad turėjo kvitą”
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Alytaus poskyrio vedėjas tvirtino, kad gaunama nemažai nusiskundimų dėl turguje įsigytų nekokybiškų prekių. Greitai suplyšta ne tik batai, bet ir suknelės, kelnės, sugenda buitinė technika.
„Mes nieko negalime padėti, jei žmonės neturi kvitų ar čekių kaip įrodymo apie įsigytas prekes. Laimė, kad minėtu atveju moteris turėjo kvitą. Iš tiesų tai gera pamoka pirkėjams - įsigyjant prekę ir turguje būtina prašyti pirkimą patvirtinančio dokumento”, - tai ne kartą yra aiškinęs A.Palenskis.
Pasak poskyrio vedėjo, pardavėjai ant kvito gali ir visiškai nenurodyti garantijos termino arba jį užrašyti, kaip sakoma, iš akies, savo nuožiūra, gal patikliems pagąsdinti. „Pagal Civilinį kodeksą prekėms ir paslaugoms suteikiama dvejų metų garantija”, - pabrėžė A.Palenskis.
