DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka teigia nemananti, kad valdžiai pavyks užkaišioti visas spragas, kuriomis pasinaudojant galima išvengti sportinių mašinų ar prabangios juvelyrikos apmokestinimo. Anot jos, kur kas efektyvesnis ir mažiau skausmingas sprendimas būtų visų pajamų apmokestinimas.
Tuo tarpu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis palaiko valdančiųjų siekius įvesti naujus mokesčius, bet pabrėžia, kad norint surinkti pakankamai pajamų į šalies iždą, mokesčių bazė turi būti griežta, o kartais – ir negailestinga. Jo nuomone, valstybės vadovams reikėtų labai gerai susimąstyti apie pensijas ir galbūt nesiimti jų atstatymo jau nuo sausio, tačiau čia ekonominę logiką esą užgožia artėjantys rinkimai.
J. Rojaka: mašinos, jachtos ir juvelyrika gali „emigruoti“
„Vienas iį pavyzdžių būtų prabangos ir žaliojo mokesčio sąsaja – prabangesnių automobilių apmokestinimas pagal tūrį, pagal galingumą. Tikriausiai ne pagal vertę, nes mašina, išvažiavusi iš salono, praranda vertę su kiekvienu nuvažiuotu kilometru“, - kalbėjo DNB banko vyriausioji analitikė.
Sykiu ji pastebėjo, kad dalis prabangos prekėms priskirtino turto, įvedus jo apmokestinimą, galėtų tiesiog „emigruoti“ į šalis, kuriose šis apmokestinimas švelnesnis ar apskritai neegzistuoja.
„Kiekvieno mokesčio įvedim reikėtų svarstyti iš abiejų pusių: kiek jis galėtų generuoti pajamų ir kiek galėtų tų prabangos prekių išeiti iš šalies. Nes mašiną galima būtų registruoti ne Lietuvoje, o kitose šalyse. (...) Jachtų registravimas ne Lietuvoje, o, tarkim, Ispanijoje ar kitose šalyse, yra ganėtinai populiarus dalykas“, - aiškino pašnekovė.
Pasak jos, galbūt būtų galima galvoti apie vienkartinio prabangos mokesčio įvedimą. Tokiu atveju šis mokestis būtų mokamas vieną sykį, įsigyjant, pvz., brangią mašiną, jachtą ar juvelyriką. Bet ir tokia galimybė turi savų minusų.
„Tikriausiai tai bus dar vienas postūmis pirkti tas prekes už šalies ribų“, - pridūrė analitikė.
Pasak jos, vienkartinį mokestį būtų galima įvesti vietoj periodiškai mokamo NT mokesčio. „Tai atleidžia tave nuo blogesnės šio mokesčio pusės, nes NT, jeigu nėra toliau nuomojamas, negeneruoja pajamų. Iš pajamų negeneruojančio objekto kasmet rinkti pajamas į biudžetą – ganėtinai subtilus dalykas. Gali visą gyvenimą kaupti pinigus vienam namui ir po to, jei, tarkim, keletą metų iš eilės tą NT mokestį pakeltų, tu gali nebepajėgti išlaikyti šio objekto. Tai socialiai galbūt nelabai teisinga“, - dėstė ekonomistė.
Pasak jos, kalbant apie prabangos mokesčius, valstybė gali apriboti galimybes jų išvengti, bet šimtaprocentinis tokių mokesčių surinkimas veikiausiai neįmanomas. Kaip to pavyzdį, J. Rojaka pateikė kaimyninę Latviją, kurioje brangios mašinos yra apmokestintos.
„Galėtume pažiūrėti toje pačioje Latvijoje – kiek yra prabangių mašinų. O mokesčio surinkimas gerokai mažesnis negu planuota. Su tuo reikia susitaikyti iš anksto. Visą laiką atsiras landų ir galimybių apeiti tą įstatymą“, - konstatavo pašnekovė.
Valdantieji pamiršo dalį verslininkų pajamų
J. Rojakos teigimu, kur kas efektyvesnis sprendimas galėtų būti visuotinis pajamų apmokestinimas. Dabar galioja tik visuotinis gyventojų pajamų (GPM) mokestis, o dalis per vertybinius popierius ar kitą turtą generuojamų nėra apmokestinamos ar apmokestinamos kukliai, palyginti su GPM tarifu.
„Aš labai rimtai Vyriausybės vietoje pasvarstyčiau apie visų pajamų apmokestinimą, t.y. apmokestinti ne tik su darbo santykiais susijusias pajamas, bet ir visų pajamų iš turto apmokestinimą. Palūkanų apmokestinimas būtų daug mažesnė bėda nei, tarkim, atskirų papildomų mokesčių įvedimas. Nes būtų galima išlaikyti tą patį tarifą. O kuo daugiau atskirų mokesčių – tuo sudėtingesnis jų administravimas. Jeigu būtų įvestas normalus visų pajamų privalomas apmokestinimas, būtų daug lengviau sužiūrėti visas pajamas ir sugeneruoti dalį jų pajamų į biudžetą pavidalu“, - svarstė DNB banko vyriausioji analitikė.
N. Mačiulis: įvedant naujus mokesčius – jokių išimčių
Kalbėdamas apie automobilių apmokestinimą, ekonomistas siūlė mokestį taikyti visos be išimties transporto priemonėms, o prabangioms mašinoms tiesiog numatyti didesnį mokesčio tarifą.
„Ar tai 100, ar tai 200 Lt, kuris galėtų didėti prabangesniems, galingesniems ir mažiau aplinką tausojantiems automobiliams. Didelių barjerų čia nematau. Gal tiktai politinio konsensuso trūkumą. Nes, kiek atsimenu, dažniausiai apie tai kalbama, bet iki svarstymo, koks tas mokestis galėtų būti, neprieinama“, - ironizavo N. Mačiulis.
Jis taip pat pažymėjo, kad jeigu politikai nori naujais mokesčiais užlopyti valstybės pajamų skyles, jie negali puoselėti iliuzijų, kad dėl to nesumažės jų ar jų partijų populiarumas.
„Jeigu būtų apsiribojama ir bandoma visiškai nepakenkti savo elektoratui ir pasiūlyti tokius sprendimus, kaip, pavyzdžiui, apmokestinami tik tie automobiliai, kurių vertė viršija 50 tūkst. Lt, tada surinks keliolika, geriausiu atveju – keliasdešimt milijonų litų, kurie visiškai nepakeistų situacijos. Čia iš principo turi būti visuotinis mokestis“, - aiškino N. Mačiulis.
„Pagrindinė automobilio mokesčio funkcijai – ne papildomas pajamas surinkti, bet užtikrinti, kad šalyje nebūtų per daug automobilių, kad nebūtų per daug teršiama aplinka, kad neturėtų automobilių tie, kuriems jų nelabai reikia. Lietuva – viena iš pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje pagal automobilių skaičių tūkstančiui gyventojų. Mes šiaip jau skundžiames, kad esame labai neturtinga tauta. Akivaizdžiai iškreipta situacija“, - pridūrė analitikas.
Pasak jo, NT mokesčiui Lietuva taip pat jau senokai pribrendo. Tačiau šio mokesčio įvedimas gali būti sudėtingesnis.
„Reikėtų apsibrėžti, kokios rūšies turtas būtų neapmokestinamas, kad nebūtų pažeidžiami labiausiai neturtingi šalies gyventojai. Kalbant apie automobilius, mes turbūt suprantame, kad labiausiai pažeidžiami, mažiausias pajamas gaunantys pensininkai, bedarbiai, socialiai remtini žmonės automobilių turbūt neturi. O kalbant apie NT, turbūt reikėtų gilesnių diskusijų“, - svarstė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Pasak jo, NT mokesčio įvedimas veikiausiai paliestų ir dalį socialiai jautrių grupių, pvz., pensininkus, gyvenančius dideliuose butuose prestižiniuose miestų rajonuose. Tačiau dėl tokių pavienių atvejų, N. Mačiulio nuomone, išimčių daryti negalima.
„Žinote, visą laiką yra toks pavyzdys – močiutė, senamiestyje turinti šimto „kvadratų“ butą. Tokie turbūt galėtų ir parduoti tokį NT. Nes jeigu bandysime įvesti NT mokestį remdamiesi tokiais pavyzdžiais, kur gyventojas neturi daug einamųjų pajamų, bet turi daug labai brangaus turto, mes niekada neįvesime NT mokesčio. Lygiai taip pat ir apie automobilio mokestį sakoma – štai, pensininkas turi automobilį, kuriuo jis kartą ar du per metus nuvažiuoja ant kapų ar į ligoninę. Juokingas argumentas, nes tas pats pensininkas, pardavęs tą automobilį, galėtų su taksi nuvažiuoti tuos du ar tris kartus ir 30 metų su tuo taksi važinėti. Negalime naudoti tokių argumentų“, - tęsė pašnekovas.
Pensijų atkūrimas – per ankstyvas?
N. Mačiulis taip pat linkęs nepritarti politinėje padangėje vyraujančiai nuostatai, kad valdžia turi tesėti duotą pažadą ir jau nuo sausio atkurti sumažintas pensijas.
„Jeigu mes suprantame, kad visa Europos ekonomika yra ant recesijos slenksčio, reikėtų suprasti, kad mes turime ieškoti kompromisų visuose ekonomikos sluoksniuose. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojams neatstatomi atlyginimai, minimalus mėnesinis atlyginimas nedidėja, nes nėra iš ko didinti. Tai galbūt reikėtų pasvarstyti, ar tikrai mes turime ekonominio pagrindo atstatyti tas senatvės pensijas iki prieškrizinio lygio, jeigu valstybės finansams iki prieškrizinio lygio dar labai toli. Tiesiog tam nėra galimybių. Deja, artėja rinkimai, ir ne visiems patrauklus toks sprendimas“, - reziumavo ekonomistas.
