Europos Sąjungos lėšomis surengtą konferenciją Lietuvoje inicijavo Antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius ir viena iš didžiausių šalies ryšių su visuomene bendrovių „Viešųjų ryšių partneriai“.

„Pagrindinė kliūtis civilizuotai lobizmo rinkai Lietuvoje – politikų bei valstybės ir savivaldybių tarnautojų neteisėtas lobizmas, keliantis įtarimų dėl korupcijos. Tiek parlamentarai, tiek ministrai, tiek kiti aukšti valstybės bei savivaldybių tarnautojai privalo turėti aiškias ir suprantamas elgesio taisykles“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius. Pasak jo, dauguma Lietuvos politikų jau ilgus metus palaiko įtarimą dėl neteisėto lobizmo keliančius santykius su verslu ir stokoja valios nutraukti šį ydingą prisirišimą. „Be visuotinio politinių partijų susitarimo, verslininkų pritarimo ir lobistinės veiklos skaidrumo šio pražūtingo įpročio niekaip nebus atsisakyta“, – teigė R.Juozapavičius.

Pagrindinis šios konferencijos tikslas – užmegzti pokalbį tarp verslininkų, politikų, legalių ir nelegalių lobistų, pareigūnų bei visuomenės veikėjų, įtariai žiūrinčių į lietuviškojo lobizmo praktiką. Konferencijos metu Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas skaitė pranešimą „Lobizmo pavojai SEPK akimis“, lietuviškąjį lobizmą iš arčiau bandė analizuoti dienraščio „Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas Valdas Sutkus. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Algirdas Meškauskas susirinkusiesiems pristatė Komisijos siūlomus Lobistinės veiklos įstatymo taisymus, o Specialiųjų Tyrimų Tarnybos korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Kęstutis Zaborskas svarstė, kuo šiandieninėje Lietuvoje korupcija skiriasi nuo lobizmo.

„Civilizuoto lobizmo paslaugų rinkos plėtra gali ne tik sumažinti korupciją, bet ir prisidėti prie visų su lobizmu susijusių verslų – teisinių ar ekonominių konsultacijų bei viešųjų ryšių – vystymosi“, – sakė bendrovės „Viešųjų ryšių partneriai“ direktorius Mykolas Katkus. Jo teigimu, tik pradėjus viešai ir aiškiai kalbėti apie lobizmo reikalingumą ir būtinybę, galima svarstyti apie prielaidas lobizmo rinkai formuotis. „Daug kas priklausys ne tik nuo verslininkų ar lobistų profesionalumo, bet nuo pačių naujojo Seimo narių ir ypač – jo vadovų požiūrio į lobistus bei jų interesų gynimą, bei nuo naujųjų Seimo narių santykio su savo kampanijos rėmėjais“, - teigė M.Katkus.

Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Vaidas Ilgius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ugnius Trumpa, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius Tomas Vasilevskis, europarlamentarė Laima Andrikienė, vienas iš nedaugelio Lietuvoje registruotų lobistų Bronius Rasimavičius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją