Lapkričio pradžioje Lietuvą su Kinija ir Kazachstanu sujungė šaudyklinis traukinys „Saulė“. Pastaroji šalis buvo ir lieka mūsų dėmesio centre. Neatsitiktinai Kazachstane lankėsi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ūkio ir žemės ūkio ministrai, gausios verslininkų grupės. Šios šalies ekonomika auga labai sparčiai, o dar sparčiau auga maisto produktų vartojimas.
Pradėjo daugiau valgyti
Pastaraisiais metais kazachų gyvenimas keičiasi iš esmės, o šie pasikeitimai turėtų dominti Lietuvos žemdirbius ir maisto produktų gamintojus. Štai labai konkretūs pasikeitimai: mėsos produktų vartojimas nuo 2004 iki 2009 m., nors ir buvo pasaulinė krizė, šioje šalyje išaugo nuo 1,268 iki 2,226 mlrd. t, o pieno ir jo produktų kazachai pradėjo vartoti beveik tris kartus daugiau – nuo 0,634 iki 1,641 mlrd. t. Svarbu, kad kazachai daugelio maisto produktų patys nepasigamina.
Pavyzdžiui, pieno produktų importuojama 22 proc.
Nors lietuviškų pieno produktų eksportas į šią valstybę per pastaruosius metus išaugo nuo 2,8 iki 4,1 proc., tačiau galimybės tikrai neišsemtos.
Kazachams trūksta ir cukraus – vartojimas išaugo nuo 395 iki 640 mln. t, o patys kazachai vidaus rinką aprūpina tik 73 proc. Nors Kazachstanui tikrai netrūksta grūdų, tačiau makaronų jie importuoja apie 12,3 proc. Į Kazachstaną galima eksportuoti ir šokoladą, kurio vartojimas per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik du kartus. Be to, kai kurie produktai čia gerokai brangesni nei Lietuvoje.
2010 m. Lietuvos eksportas į Kazachstaną sudarė 814 mln. Lt, tačiau iš jų lietuviškos kilmės prekių eksportuota tik už 133,6 mln. Lt. Taigi akivaizdu, kad eksporto galimybių neišnaudojame.
Prieš sutartį – gėrimo maratonas
Tačiau norintiesiems prekiauti, ūkininkauti ar užsiimti kitu verslu šioje šalyje dirbantys lietuviai pirmiausia pataria susipažinti ne tik su labai didelėmis galimybėmis, bet ir su kliūtimis. VL pašnekovas Rimas Kontrimas Kazachstane dirba jau penktus metus.
„Kartais keliaudamas pagalvoju – ką aš blogo padariau, kad taip kankinuosi, kodėl mane Dievas taip baudžia? Juk skrendi 5–6 tūkst. kilometrų, išlipi iš lėktuvo ir vienas atsiduri tarp daugybės svetimų kitos kultūros ir papročių žmonių. Čia dirbti rizikinga, tačiau jeigu surandi savo nišą, rizika atsiperka“, – sako Rimas.
Kazachai yra atsparūs žmonės, todėl reikia pasiruošti ir gėrimo maratonui.
„Nors prieš kelionę pasiruošiu morališkai, tačiau paprastai po kiekvieno apsilankymo sergu. Jeigu ten pasilikčiau ilgesniam laikui, tokio tempo neatlaikyčiau – prasigerčiau, prarasčiau sveikatą“, – juokauja Rimas.
O negerti negali. Jeigu negersi – niekas su tavimi nebendraus. Labai dažnai derybos dėl sutarties prasideda po tris dienas trunkančio susipažinimo. Tik tada prasideda pokalbis apie verslo reikalus.
Dažnos apgavystės
Šioje šalyje nėra neįmanomų dalykų. „Gali labai suklysti pamanęs, kad turėdamas 51 proc. kokios nors bendrovės akcijų gali jai vadovauti. Gali paaiškėti, kad kitas asmuo jau turi 70 proc. akcijų, bet gal ir jis dar ne savininkas“, – juokiasi Rimas.
Teismai? Bylinėtis yra galimybių, tačiau net laimėjęs nejausi didelio džiaugsmo. Sėkmės atveju turi vilčių išsikovoti tik ketvirtadalį ieškomos sumos. Tris ketvirtadalius tenka skirti kyšiams ir sumokėti advokatui.
Tačiau 5–6 kartus per metus keliaudamas iš Lietuvos į Kazachstaną Rimas vis dažniau sutinka lietuvių. Čia dirbti sunku, rizikinga, tačiau atkaklieji prasimuša ir uždarbiu nesiskundžia.
Neverta imtis itin pelningų energetikos ar naftos verslų. Juos palikime kazachams. Tačiau jeigu imsitės tokio verslo, kurio kazachai nesupranta arba paprasčiausiai nesugebėtų jo valdyti, tada galima dirbti ilgai ir sėkmingai. Kaip tik tokia niša yra vietinės rinkos aprūpinimas kokybiškais maisto produktais.
„Be to, mes, lietuviai, esame veiklesni už kazachus. Pavyzdžiui, jeigu kazachas tau pažadėjo ką nors atlikti kitą dieną, tai iš tikrųjų jis atliks tik po savaitės“, – sako Rimas.
Tačiau reikia žinoti, kad vieną dieną tavo bendradarbis kazachas tau gali pasiūlyti parduoti verslą už jo pasiūlytą kainą, ir negalėsi atsisakyti. Todėl paprastai Kazachstane dirbantys lietuviai verslo paslaptimis nesidalija.
Reikia turėti stogą
Nors Kazachstano vyriausybė skelbia kovojanti su korupcija, nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ duomenimis, korupcijos suvokimo indeksas šioje šalyje 2009 m. buvo 2,7. Priminsime, kad kuo indeksas mažesnis, tuo šalies korupcijos lygis yra didesnis. Pavyzdžiui, Lietuvoje jis siekia 4,9.
VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ apžvalgoje apie Kazachstaną įspėjama, kad šioje šalyje, pradedant muitine ir baigiant mokesčiais, įprastų reikalų paprastai nepavyksta sutvarkyti be kyšių korumpuotiems pareigūnams. Be to, Kazachstane labai svarbios rekomendacijos ir pažintys.
„Negaiškite laiko elektroniniams laiškams ar pokalbiams telefonu.
Šioje šalyje apie bendradarbiavimą reikia kalbėti akis į akį“, – pataria Rytų rinkose patirtį turintis Užsienio reikalų ministerijos Eksporto ir investicijų skatinimo skyriaus 1-asis sekretorius Vidmantas Verbickas.
„Jeigu nori Kazachstane dirbti saugiai – reikia vadinamojo stogo. Derybose visi pirmiausia siekia sužinoti, kas mane rekomenduoja, kokį turiu užnugarį. Jeigu jo neturi – niekas su tavimi nebendradarbiaus, nebent turės tikslą apgauti“, – sako R.Kontrimas.
Lietuviai nusitaikė į vidurinįjį sluoksnį
Jau antrus metus lietuviškus produktus į Kazachstaną eksportuoja „Eliglitos grupė“, gaiviųjų gėrimų įmonė „Libela“, pieno perdirbimo įmonės, o iš viso šioje šalyje dirba apie 30 lietuviško kapitalo įmonių.
Maisto produktus eksportuojančios įmonės nusitaikė į vidurinįjį Kazachstano gyventojų sluoksnį, tiekia ne pigiausius, o kokybiškus maisto produktus. Pigių ir nekokybiškų produktų pagamina patys kazachai, todėl šiame sektoriuje su jais konkuruoti labai sunku ar net neįmanoma.
Kazachstane kol kas nėra stambių prekybos centrų, todėl, pavyzdžiui, „Eliglitos grupė“ lietuviškus produktus tiekia net 3 500 parduotuvių Alma Atoje, Astanoje ir kitose šalies vietovėse. Daugiausia eksportuojama sūrių, dešrų, duonos gaminių, saldainių. Parduotuvėse galima rasti „Viči“ pagamintų žuvies produktų.
Kazachai mums palankūs
Raimondas Martinavičius, Lietuvos ir Kazachstano verslo tarybos vadovas
Vėluojame gal 10 metų, tačiau Kazachstane dar yra didelių rezervų. Kazachai mums labai palankūs, tačiau reikia pasiruošti ir sunkumams. Svarbu teisingai pradėti. Patariu – net neieškokite kontaktų elektroniniais laiškais ar telefonais. Šioje šalyje kontaktus priimta užmegzti akis į akį. Ir reikės nuvykti ne kelis, o gal net keliolika kartų. Taigi išlaidos kelionei, komandiruotei ir, žinoma, gėrimams. Atvirai pasakysiu – mes, lietuviai, greičiau suprantame ir lengviau susitaikome su šios šalies korupcine sistema, todėl turime pranašumą prieš verslininkus iš Vakarų Europos. Ir neužmirškime, kad šioje šalyje mes esame svečiai, o jie – šeimininkai. Todėl nemokykime jų gyventi – važiuokime dirbti ir uždirbti.
Turi planų šioje šalyje
Antanas Kliunka, kooperatyvo „Kotenas“ direktorius
Aš nenusivyliau Kazachstanu ir turiu naujų planų šioje šalyje. Mus, lietuvius, kazachai vertina, turime patikimų partnerių įvaizdį. Tai pajauti jau oro uoste. Pavyzdžiui, Maskvoje mus pasitinka šaltai, lyg kokį itin pavojingą priešą. Kazachstane tave pasitinka maloniai, nejauti net menkiausio psichologinio nesmagumo. Šioje šalyje dažnai lankausi ir savo akimis matau, kaip greitai ji keičiasi į gerąją pusę, vis daugiau jaunuolių mokslus baigia Europos šalyse ir JAV. Kazachstano parduotuvėse galima užtikti ir lietuviškų maisto produktų, tačiau akivaizdu, kad šioje perspektyvioje rinkoje yra labai didelių rezervų.
