Nors gruodžio 22 d. Seimo plenariniame posėdyje žadama svarstyti opozicinių partijų frakcijų projektą papildyti Darbo kodeksą ir susieti minimalią mėnesinę algą su vidutiniu atlyginimu, tačiau profesinės sąjungos jau kitą savaitgalį prie Vyriausybės rūmų pademonstruos raumenis – išvardys trylika reikalavimų.
Siekia didesnio atlygio
Profesinių sąjungų lyderiai gruodžio 10 d. kalbas rėš prie Vyriausybės langų, kur dar kartą pareikalaus iki 1 000 Lt padidinti minimalią mėnesinę algą (MMA).
„Jeigu socialiniai partneriai ir profsąjungos susitaria, kad galima didinti atlyginimus, tai čia jų reikalas“, – dar ankstyvą pavasarį įgėlė premjeras ir pridūrė neketinantis didinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD), kuris siekė 470 Lt.
Vasarą profesinės sąjungos palyginti tyliai pasiūlė MMA padidinti iki 900 Lt. Tačiau premjeras ir tada sakė, jog tai daryti dar ne laikas. Dabar profesinės sąjungos reikalavimą padidino dar 100 Lt – iki 1 000 Lt. Kol kas biudžete tokie pakeitimai nenumatyti. Tiesa, premjeras puse lūpų pasiūlė nuo kitų metų liepos minimalią algą padidinti 50 Lt. Tokiu atveju po mokesčių ji padidėtų nuo 680 iki 715 Lt, t. y. tik 35 litais.
Ekonomistas Gitanas Nausėda siūlo MMA didinti nors 100 Lt ir kartu padidinti NPD tikintis, kad išaugs vartojimas vidaus rinkoje. Tikriausiai išaugtų, nes šias lėšas gyventojai išleistų būtiniausioms prekėms.
„Tai yra paskutinis mūsų ekonomikos arkliukas, kuris dar gali vežti“, – sako G.Nausėda.
Vidaus rinka paskutiniu „arkliuku“ vadinama todėl, kad euro zonai, į kurią Lietuva itin sparčiai didino eksportą ir taip augino savo ekonomiką, prognozuojamas sąstingis.
Nori atlaisvinti užveržtus diržus
Kokie Vyriausybės argumentai? Tie patys. Premjeras tikina, kad 50 Lt padidinti MMA gali prireikti daugiau nei 100 mln. Lt papildomų valstybės išlaidų. Daugiau didinti negalima, nes dar sunkiau būtų išsaugoti 3 proc. BVP fiskalinį deficitą. Premjeras kalba apie prastą padėtį Graikijoje, prastėjančią padėtį Italijoje ir Ispanijoje bei didėjančias šių valstybių skolinimosi palūkanas. Tačiau paprasti žmonės žiūri į kitus duomenis. Jie klausia ir neišgirsta atsakymo, kodėl MMA didesnė net kur kas gilesnę krizę išgyvenusioje Latvijoje (877 Lt) ir Estijoje (959 Lt). ES rinkoje pagal šį rodiklį mes lenkiame tik Bulgariją ir Rumuniją, kuriose MMA yra atitinkamai 424 ir 490 Lt.
Atsakymo į šiuos klausimus nėra. Ekonomikos gaivinimo eksperimentas užsitęsė, žmonės pavargo laukti. Jie nori nors šiek tiek atlaisvinti užveržtus diržus. Tai siūlo ir opozicinės Seimo partijos.
Siūlo minimalią algą „pririšti“ prie vidutinės
Darbo, Socialdemokratų, Krikščionių bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijų frakcijų nariai Seimui pateikė Darbo kodekso pataisų projektą. Jame siūloma papildyti Darbo kodekso įstatymo 187 straipsnį nuostata, kad MMA dydis kiekvienais metais negalėtų būti mažesnis kaip pusė praėjusių metų vidutinės algos dydžio, kurį nustato ir paskelbia Statistikos departamentas. Tokiu atveju MMA kitąmet siektų jau 1052 Lt.
„Darbo partijos frakcija sieks dar didesnių rodiklių – kad MMA būtų ne mažesnis kaip 1 500 Lt. Siūlysime koreguoti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį, kad smulkusis ir vidutinis verslas kuo geriau prisitaikytų prie MMA didinimo“, – žada Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Be kita ko, siūlomas dar vienas papildymas – jeigu Trišalė taryba nepateiktų Vyriausybei pasiūlymo dėl MMA dydžio iki atitinkamų metų vasario 1d., tuomet nuo šios datos, be atskiro Vyriausybės nutarimo, įsigaliotų MMA dydis, kuris sudarytų pusę Statistikos departamento paskelbto praėjusių metų vidutinės mėnesinės algos dydžio.
Po pateikimo projektui pritarė 51, prieš balsavo 16, susilaikė 33 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o projektą numatoma svarstyti gruodžio 22 d. plenariniame posėdyje.
Pasirašytam susitarimui pritarė ir profesinių sąjungų vadovai.
Reikalavimų sąrašas
Leidimu eitynėms savotišku kryžiaus keliu nuo Seimo iki Vyriausybės gruodžio 10 d. profesinės sąjungos jau pasirūpino. Tiesa, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas ironizuoja, kad šios eitynės galėtų tapti ne protesto, bet padėkos eitynėmis, jeigu Vyriausybė įvykdytų visus 13 reikalavimų. Ko reikalaujama?
Devynių profesinių sąjungų ar susivienijimų atstovai, be MMA didinimo, dar reikalaujama padidinti ir biudžetinio sektoriaus darbuotojų bazinę mėnesio algą bei valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį. Reikalaujama atkurti valstybines pensijas pareigūnams, kariams bei kompensacines išlaidas teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams. Reikalaujama mažinti komunalinių paslaugų kainas (šilumos bei elektros) ir būtiniausių maisto produktų kainas, grąžinti Vaiko pinigus mažas pajamas gaunančioms šeimoms.
Taip pat reikalaujama didinti užimtumą, skatinant naujų darbo vietų kūrimą, be to, mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Dar siūloma įvesti progresinių mokesčių sistemą.
Kiti reikalavimai susiję ne su materialiniais reikalavimais, bet su teisėmis streikuoti, rengti demonstracijas ir net referendumus.
Tačiau akivaizdu, kad šiandien nei pozicija, nei opozicija negalėtų visų reikalavimų įvykdyti, nes kai kurie prieštarauja vieni kitiems. Todėl tikėtina, kad mitinge bus protestuojama, o ne dėkojama. Šį kartą profesinės sąjungos mitingo dalyviams net parengė atmintinę, kurioje rašoma, kaip negalima elgtis, o iš tikrųjų bandoma atsiriboti nuo Mindaugo Murzos bei Algirdo Paleckio vadovaujamų judėjimų su jų kraujo spalvos vėliavomis, transparantais ir kitais atributais.
