Vieningos nuomonės nėra
XVI amžiaus pradžioje Šiaurės Vakarų Bohemijoje veikusioje sidabro gavybos šachtoje, šalia kurios iškilo vokiečių miestas St. Joachimstahlis, o vėliau – čekų Jachimovas, iš vienos uncijos sidabro buvo pradėtos kaldinti Šventosios Romos imperijai skirtos monetos. Ant jų puikavosi švento Joachimo atvaizdas ir šios monetos buvo pramintos joachimstaleriais, o vėliau – tiesiog taleriais.
Kaip piniginis JAV vienetas, doleris paskelbtas 1785 metais. Po dvylikos metų pasirodė autoriaus Chauncey Lee knyga, pavadinimu „Amerikietiškas buhalteris“ (angl. American Accomptant), kurioje buvo išspausdintas šiandien žinomas dolerio simbolis – $.
Manoma, kad šio ženklo autorius turtingas airių emigrantas, pirklys ir plantatorius Oliveris Polokas, kuris pirmiausia įsikūrė anglų kolonijoje Pensilvanijoje, o vėliau persikėlė į tuometinę Ispanijos teritoriją – Naująjį Orleaną Luizianoje. O. Polokas Amerikos nepriklausomybės kovotojams, siekiantiems pergalės prieš anglus, tiekdavo ginklus. Šiuos ginklus jis pirkdavo iš ispanų ir prekiavo jų pinigais pesais, o savo buhalterinėse knygose naudojo raidžių „P“ ir „S“ ženklus, kas reiškę pesus ir jų skaičių. Laikui bėgant išliko tik raidė „S“, perbraukta viena arba dviem vertikaliomis linijomis. Savo sąskaitas O. Polokas pateikdavo amerikiečių kongreso nariui Robertui Morisui, pirmajam pradėjusiam oficialiai naudoti tokį dolerio ženklą dokumentuose.
Tai bene plačiausiai paplitusi dolerio simbolio radimosi versija, tačiau vis tik vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad tuomet, kai ispanai gabeno aukso lydinius iš Amerikos kolonijų, ant jų uždėdavo ženklą „S“ (pagal pirmąją šalies raidę – angl. Spain). Kai lydiniai pasiekdavo Ispaniją, ant jų būdavo užbrėžiamas vertikalus brūkšnys, o juos siunčiant į kolonijas – dar vienas.
Kiti dolerio ženkle $ įžiūri stilizuotą Ispanijos karališkosios šeimos herbą – du juosta perrištus Heraklio stulpus, kurie buvo pastatyti priešingose Gibraltaro sąsiaurio pusėse ant pasaulio krašto. Raidė „S“ šiuo atveju – bangos aplink stulpus.
JAV patriotai simbolyje $ įžvelgia užfiksuotą valstybės pavadinimą Jungtinės Valstijos (angl. United States) – „U“ ir „S“. Esą raidės „U“ apatinė dalis laikui bėgant išnyko, ir todėl išliko būtent toks dolerio simbolis.
Kiti mano, jog buvo naudojamas žodis „pesas“, jį trumpindavo iki raidės „P“, prie kurios dešinėje prirašydavo mažąją raidę „s“ (ji rodydavo, kad tai daugiskaita). Pamažu ėmė palikti tik vieną vertikalią „lazdelę“ ir ant jos rašė „S“.
Dar viena teorija – jog šis simbolis kilo iš Senovės Romos monetos sestercijaus, ant kurios buvo iškaldintos raidės „HS“. Šias raides užrašius vieną ant kitos gaunamas dolerio ženklas su dviem vertikaliomis linijomis.
Labai panašų simbolį galime matyti ir ant sidabrinių monetų, kaldintų XVI–XIX amžiuje. Potosi mieste, dabartinėje Bolivijoje, kolonijinio laikotarpio metu – tai kalyklos ženklas, kuriame naudotos „PTSI“ raidės.
Pagal kitas versijas dolerio simbolis siejamas su apsiraizgiusia gyvate, graikų dievu Hermiu ar net šėlstančia jūra.
Simbolinį ženklą gali turėti ir kitos valiutos
„Bakso“ (žodis kilęs iš angliško žodžio buch, reiškiančio „elnias“ – šio gyvūno ragai ir oda kažkada buvo pinigų ekvivalentas Didžiojoje Britanijoje) ženklas vienintelis iš valiutos ženklų atsidūrė ant įprastos kompiuterio klaviatūros. Tai bene populiariausias simbolis visame pasaulyje, tačiau yra ir daugiau valiutų, priklausančių šalims, kurios neapsiriboja standartiniu kodu, pavyzdžiui: Didžiosios Britanijos svaras sterlingas žymimas £, bendra Europos Sąjungos šalių valiuta euras – €, Indijos rupija – , Japonijos jena – ¥.
Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška teigia, jog niekas nedraudžia kurti tokius simbolius ir kitoms šalims, tik prieš tai reikėtų išanalizuoti, ar yra rinkos ir visuomenės poreikis turėti tokį simbolį, ir ar jis būtų pripažintas bei paplistų. Lietuvos lito simbolio nėra ir, specialistų teigimu, visiškai pakanka standartinės santrumpos LTL. Anot jo, specialūs valiutų simboliai istoriškai atsirado kaip santrumpos, o kadangi gerai žinomi visuomenei, tai tradiciškai specialiojoje literatūroje, žiniasklaidoje ar reklamose tebenaudojami iki šiol.
Dolerio vertė, kaip žinoma, palyginti su ankstesniais metais, stipriai sumažėjo, tačiau jis daugeliui pasaulio žmonių vis dar išliko geidžiamiausia valiuta, o jo istorinį, įmantrų ir prabanga pulsuojantį ženklą $ neretai galime išvysti net ant drabužių, papuošalų ar aksesuarų.
Ar litui reikia simbolio?
El. rinkodaros konsultantas Žydrūnas Sadauskas: „Manau, lito simbolis privalomas. Savo argumentui paremti pateiksiu keletą argumentų: visų pirma manau, kad visam mūsų gyvenimui simboliai daro didžiulę įtaką. Prekių ženklai nuo seno naudojami tam, kad būtų susieti su parduodamu produktu arba paslauga. Tai leidžia pirkėjui, įsigijusiam gaminį ir likusiam juo patenkintam, kitą kartą lengviau atpažinti to paties gamintojo produkciją. Prekės ženklas vartotojui tampa vienu svarbiausių prekių atpažinimo būdų, o įmonei – konkurencingu pranašumu. Pasižiūrėkime į kitus gyvenimo aspektus. Daugelis, paklaustas apie pagrindinį bažnyčios simbolį, paminės kryžių. Budistai turi savo simbolį ir taip toliau. Bet kuris religinis judėjimas remiasi simboliu. Daugialypėse žmogiškosios patirties kloduose, įvairių tautų mitologijose, folklore, netgi mene susiduriame su įvairių prigimčių ir reikšmių simbolinėmis išraiškomis. Gal sunkesnė užduotis būtų rasti sričių, kur simboliai nenaudojami? Pakalbėkime apie dolerio simbolį. Pagal tai, kaip ir kur jis naudojamas, tai daugiau nei dolerio ženklas. Tai tautinio pasididžiavimo simbolis. Rasite jį visur. Manau, Lietuvoje labiausiai ir trūksta to tautinio pasididžiavimo. Kaip jau įrodė daugelis religijų, organizacijų – tam, kad galėtume kažkuo didžiuotis, simbolis tiesiog būtinas.“
Reklamos agentūros „Not Perfect“ strategijos ir verslo vystymo vadovas Paulius Senūta: „Ženklai ar simboliai apskritai yra gerai. Be visu kitų dalykų, jie padeda išskirti daiktą iš kitų daiktų ir suteikia jam reikšmės. Simboliai tikrai prisidėjo prie USD, GBP ir EUR ženklų radimosi. Tačiau šį būdą taikyti objektui, kuris nesvarbus ir neįdomus tarptautinėje erdvėje, beprasmiška šios erdvės atžvilgiu. Turint omenyje šią vartojimo praktiką, neaktualumo faktorius yra žudantis. Jeigu lietuviškas litas tarptautinėse finansų rinkose yra neįdomus, niekas neatkreips dėmesio ir į jo ženklą. Priešingai, vidaus rinkoje tai gali būti įdomu, tačiau pirmiausia privalu sieti su visuotiniu požiūriu į lietuvišką litą. Ženklas galėtų pridėti litui tam tikro orumo, bet aplinkoje, kur nuolat kalbama vien apie tai, kaip greičiau pereiti prie euro, ši iniciatyva pasmerkta nesėkmei. Vis dėlto jeigu toks požiūris pasikeistų ir mes norėtume išlaikyti litą ir juo didžiuotis, apie šį užmojį tikrai būtų verta pasvarstyti.
„Kokius slidinėjimo kurortus renkasi mūsų šalies verslininkai?“ ir „Verslas, kuris sėkmingai gyvuoja jau beveik dešimtmetį. O jo kūrėjas žmogus be profesijos“ ieškokite penktame "bzn start" verslo žurnalo numeryje.
