Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo įpareigojo Valstybės turto fondą (VTF) tęsti LJL privatizavimo konkursą ir leisti jame dalyvauti "Trident Marine". Teismas konstatavo, kad Danijos įmonė atitinka visus viešo LJL privatizavimo konkurso dalyviams keliamus reikalavimus, o VTF turėta informacija buvo nepakankama "Trident Marine" paraiškai atmesti.

Apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.

"Trident Marine" atstovo Lietuvoje advokato Irmanto Norkaus teigimu, palanki Lietuvos apeliacinio teismo nutartis panaikina bet kokias abejones dėl Danijos įmonės nepatikimumo. "Esame patenkinti apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir tikimės sklandžiai susitarti su Valstybės turto fondu dėl "Lietuvos jūrų laivininkystės" privatizavimo konkurso sėkmingos pabaigos", - sakė I. Norkus.

Pasak Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėjo Rimanto Simaičio, ši teismo nutartis per tris mėnesius gali būti apskųsta kasacine tvarka Lietuvos aukščiausiajam teismui.

VTF Rinkodaros skyriaus viršininkė Jolanta Varapnickaitė-Mažylienė Eltai sakė, kad tik gavus teismo nutartį su išdėstytais motyvais Turto fondas spręs, ar pasinaudoti Civilinio proceso kodekso suteiktomis teisėmis apskųsti nutartį.

VTF Apeliaciniam teismui apskundė Vilniaus apygardos teismo šių metų sausį priimtą sprendimą leisti "Trident Marine" toliau konkuruoti dėl laivininkystės.

Didžiausią 33 mln. litų kainą už kontrolinį 66,66 proc. LJL akcijų paketą pasiūliusi danų kompanija varžytis dėl teisės pirkti laivininkystę neteko suabejojus jos finansiniu patikimumu. Vilniaus apygardos teismas šiam potencialiam investuotojui palankų sprendimą priėmė dėl to, kad Valstybės saugumo departamentas atsisakė išslaptinti pažymą, pagal kurią privatizavimo pareigūnai eliminavo "Trident Marine" iš LJL privatizavimo konkurso - konfidencialaus dokumento Vilniaus apygardos teismas nevertino kaip įrodymo.

Į LJL pretenduojantys danai teigia, kad tarp galimų jos finansinių sandorio partnerių yra "Scandinavian Medical Group", Skandinavijos bankas "Nordea", Rusijos "Avangard", tačiau dabar jos įstatinis kapitalas yra mažas, ji turi mažai turto.

"Sveikiname šį teismo sprendimą, leidžiantį bendrovei toliau dalyvauti "Lietuvos jūrų laivininkystės" privatizavimo konkurse. Esame pasirengę siūlyti naudingiausias sąlygas tiek valstybei, tiek pačiai įmonei ir jos smulkiesiems akcininkams", - sakė "Unisea Shipping Group", kuriai priklauso "Trident Marine", direktorius Jespersas B. Nilsenas (Jesper B. Nielsen).

Pasak jo, sėkmės LJL privatizavimo konkurse atveju "Unisea Shipping Group" ketina kryptingai investuoti į Lietuvos jūrų laivininkystės verslą. "Esame pasirengę užtikrinti, kad Lietuva išsaugotų prekybos laivyną. Įsigijus naujų laivų, bus kuriamos naujos darbo vietos, o visi laivai plaukiotų su Lietuvos vėliava", - sakė J.B.Nilsonas.

Finansų maklerio įmonės "Jūsų tarpininkas" finansų maklerio Aurimo Launikonio teigimu, rinkos dalyviai turėtų sureaguoti į teismo paskelbtą nutartį. Jo nuomone, LJL akcijų kaina rinkoje gali padidėti 2-3 centais, nes anksčiau "Trident Marine" valstybei siūlė 24,6 cento už vieną akciją.

"Tačiau neatmetama galimybė, kad VTF šį teismo sprendimą dar apskųs. Be to, per šį laikotarpį galėjo pasikeisti ūkinė LJL padėtis ir neaišku, ar "Trident Marine" galės pasiūlyti tokią kainą. Dėl to reakciją rinkoje reikėtų vertinti kaip spekuliacinę", - sakė A. Launikonis.

LJL privatizavimo konkurse dar dalyvauja Danijos "Rederiet Fabricius" ir Norvegijos "Continental Ship Management" kompanijų konsorciumas, taip pat dabartinio LJL vadovo Vytauto Vismanto, konsultacinės bendrovės "Prime Investment" bei prekybos kompanijos "Sanitex" konsorciumas. Laivininkystės privatizavimo konkursas įšaldytas nuo praėjusių metų rugpjūčio.

Įsteigta reorganizavus senąją "Lisco", LJL yra viena didžiausių šalies laivybos įmonių, eksploatuojanti trampinių laivų laivyną. Pradinė privatizuojamo LJL akcijų paketo kaina - 20,09 mln. litų.

LJL pirmąjį šių metų pusmetį gavo 38,249 mln. litų pajamų - 11,1 proc. daugiau nei tuo pačiu 2003-iųjų laikotarpiu (34,438 mln. litų), uždirbta 142,2 tūkst. litų pelno, o tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu buvo patirta 210,1 tūkst. litų nuostolių.

Pernai LJL gavo apie 70 mln. litų pajamų - beveik 23 proc. mažiau nei 2002-aisiais (90,7 mln. litų).