„Šioks toks susidomėjimas kitomis valiutomis buvo visą laiką, mes tikrai nepastebėjome, kad po pastarųjų dienų būtų stiprūs pasikeitimai. Kalbant apie juridinius asmenis, jokio sujudimo ar panikos nėra. Kalbant apie profesionalius investuotojus, jie savo portfelius siekia visą laiką diversifikuoti, santaupas ir investicijas laiko įvairiomis valiutomis“, – DELFI sakė banko „DnB Nord“ Finansinių produktų pardavimo skyriaus atstovas Julius Lazauskas.
„Iš spekuliantų arba profesionalų pusės dabar yra šioks toks susidomėjimo padidėjimas kitomis valiutomis, bet jis buvo visada. Tai pastebima nuo tada, kai prasidėjo pietinių šalių problemos, tikrai ne per kelias pastarąsias dienas“, – pridūrė jis.
Juos domina Kinijos juanis, skandinaviškos valiutas, D. Britanijos svaras, Šveicarijos frankas.
Privatūs gyventojai savo santaupų į kitas valiutas nekeičia.
SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas DELFI sakė, kad jokio didesnio klientų susidomėjimo galimybėmis santaupas eurais keisti į kitą valiutą nepastebėta.
Tą patį DELFI teigė ir „Swedbank“ banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius: „Kol kas tokios santaupų keitimo tendencijos nepastebime“.
Lietuvos banko duomenimis, gyventojai tradiciškai tik nedidelę dalį santaupų laiko eurais ar kita užsienio valiuta.
Šį rugsėjį iš viso gyventojai turėjo 27 mlrd. Lt indėlių, iš kurių absoliuti dauguma buvo litais – 19 mlrd. Lt, 6 mlrd. Lt – eurais, dar 1,4 mlrd. Lt – kitomis valiutomis.
