Dauguma analitikų prognozavo, kad galiojanti 1,50 proc. bazinė palūkanų norma nebus keičiama.
Naujasis ECB vadovas Mario Draghi, spaudos konferencijoje sakė, kad euro zonos šalių ūkio augimas liks silpnas.
Pasak M. Draghi, Europos finansų krizė ir pasalinis ūkio augimo lėtėjimas reiškia, kad euro zona susiduria su "didelio netikrumo aplinka". Mažos bazinės palūkanos skatina skolinimąsi ir taip gaivina ekonomiką.
M. Draghi ECB vadovo pareigas šią savaitę perėmė iš Jean-Claude Trichet, kuris bankui vadovavo aštuonerius metus.
Ketvirčiu punkto bazinė palūkanų norma buvo padidinta liepą, ir tada toks ECB žingsnis susilaukė kritikos, kadangi euro zonos perspektyvos buvo silpnos.
Tačiau J. C. Trichet gynė sprendimą sakydamas, jog pagrindinis banko uždavinys yra suvaldyti infliaciją.
Dabar euro zonos infliacija yra 3 proc. - gerokai didesnė nei ECB numatytas tikslas ją išlaikyti iki 2 proc. lygio.
Paskolos turėtų pigti
Analitikai tvirtina, kad paskolos dėl tokio sprendimo turėtų pigti, o šiuo žingsniu ECB išreiškė susirūpinimą ekonomikos augimu, o ne infliacija.
SEB banko vyr. analitikė Vilija Tauraitė pripažįsta, kad rinkos jokių pokyčių ketvirtadienį nesitikėjo, ypač turint minty, kad M. Draghi pareigas pradėjo eiti tik prieš kelias dienas.
„Netradicinis ECB tonas todėl, kad pagrindinis veiksnys keisti palūkanų normas tradiciškai būdavo infliacija, kuri dabar gerokai dabar didesnė negu nustatytas 2 proc. tikslinis lygis. Šituo palūkanų normos nukirpimu ECB didesnį susirūpinimą pareiškė dėl ekonomikos augimo negu dėl infliacijos ir tai naujas bruožas“, - kalba V. Tauraitė.
„Europos centriniam bankui apkarpius bazinę palūkanų normą, galima tikėtis, jog gyventojams būsto paskolų palūkanos galėtų šiek tiek patraukti žemyn dėl tarpbankinių paskolų palūkanų normų eurais (EURIBOR) sumažėjimo. Šiuo metu imant būsto paskolas verta palaukti tarpbankinių paskolų palūkanų normų sumažėjimo ir tuomet fiksuoti būsto paskolų palūkanų normas“, - teigia banko „Snoras“ Rizikų valdymo tarnybos direktorius Gitanas Kancerevyčius.
