Kitąmet Lietuva vien ankstesnėms skoloms tvarkyti turės skirti apie 2 mlrd. Lt, o visas šalies skolinimosi mastas sudarys apie 9 mlrd. Lt. Finansų ministerijos teigimu, 1–6 m. laikotarpiui mūsų šalis skolinasi už 2,6–5,5 proc. palūkanas, o 10-ies metų trukmės Lietuvos euroobligacijos antrinėje rinkoje kotiruojamos maždaug ties 6 proc. riba.
Kita vertus, žinant, kokia migla tvyro ES vyriausybių skolų krizių odisėjoje, skolinimasis Lietuvai gali brangti ar apskritai išdžiūti, o apie tai svarstantys politikai jau traukia ir Tarptautinio valiutos fondo kortą.
Dienraščio kalbinti verslininkai į skolinimosi vidaus rinkoje galimybės stiprinimą žiūri palankiai, o Algimantas Variakojis, ilgametis investuotojas ir „Mes Invest“ partneris, svarsto, kad tai turėtų ir platesnių padarinių – alternatyviu investavimu ar finansavimosi būdais labiau domėtųsi tiek gyventojai, tiek įmonės.
Plečiamos galimybės valstybei skolintis vidaus rinkoje bankų kortų nesujauktų, tačiau tai atsilieptų besiskolinančiam verslui ir gyventojams, tvirtina Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
