Tai Pietų Italija. Šios žemės kažkada priklausė mafijos vadams, tačiau dabar tai virsta plačiu kooperatyvų tinklu, veikiančiu po asociacijos „Libera“ stogu. „Libera“ reiškia „laisvas“, visai kaip šios išlaisvintos žemės, kuriose nedidelės ūkininkų grupelės gamina alyvuogių aliejų, makaronus, vyną ir konservus su „Libera Terra“ („Laisvos žemės“) ženklu. Jie teigia, kad jų gaminamame maiste galima pajusti laisvės skonį.
Natūralus pasipriešinimo mafijai būdas gimė 1995 metais. „Libera“ įkurta katalikų kunigo Luigi Ciottio, pradėjo rinkti parašus, raginančius Italijos parlamentą priimti įstatymą, leidžiantį iš su organizuotais nusikaltimais susijusių žmonių konfiskuotą nuosavybę naudoti „visuomenei naudingais tikslais“. 1 milijono žmonių pasirašyta peticija 1996 metais tapo įstatymu.
Pirmasis „Libera Terra“ kooperatyvas – „Placido Rizzotto“ – 2001 metais įkurtas Sicilijoje, vos už kelių kilometrų nuo Karleonės, Sicilijos mafijos sostinės.
Dabar veikia aštuoni tokie kooperatyvai. Be to, „Libera“ planuoja įkurti dar tris ūkius. Pasak „Ismea“, valstybinio žemės ūkio rinkos tyrimų instituto, nepaisant pasaulinės ekonomikos krizės, natūralaus maisto sektorius 2011 metais išaugo 11,5 proc.
Tai reiškia, kad italai mieliau leidžia daugiau pinigų produktams, kurie yra sveiki, ir, galbūt, nesuteršti mafijos.
Konfiskuotos žemės perleidimas prasideda tuomet, kai visuomenė paskelbia ieškanti jos prižiūrėtojo. Jei paraiška sėkminga, laimėtojas privalo įkurti kooperatyvą ir, jei nori, prisijungti prie „Libera“. Asociacija tokiems ūkininkams teikia veiklai pradėti reikiamas lėšas. Tačiau vėliau kooperatyvas turi išsilaikyti savo jėgomis.
Nepaisant to, „Libera“ kooperatyvams padeda organizuoti logistiką – nuo pradinio maisto apdorojimo proceso iki paskirstymo po prekybos centrus. Taip siekiama sumažinti ir kontroliuoti tiekimo tinklą, prašant tiekėjų pateikti dokumentus, kad produkcija nesusijusi su mafija, sertifikatus, rodančius, kad ji natūrali, ir reikiamus leidimus.
„Turime būti „švelnūs“ žemėms, kurias išnaudojame ir „gadiname“. Štai kodėl trejus metus ariame laukus, kad gautume natūralios produkcijos sertifikatus“, – teigia „Libera Tera“ atstovas Francesco Galante.
„Libera“ ūkininkai turi būti toliaregiški ir bebaimiai. Jie nemėgsta būti vaizduojami tarsi herojai. Iš tiesų, darbas konfiskuotoje žemėje, kuri priklausė nesuskaičiuojamą daugybę žmonių nužudžiusiems mafijos vadams, reiškia, kad pats rizikuoji gyvybe, o taip pat meti iššūkį vienai galingiausių ir neaiškiausių kriminalinių organizacijų pasaulyje.
Sicilijos dangaus žydrynę teršia didžiulis pilkas rėžis. „Šiąnakt išsiverš ugnikalnis. Laukiame fejerverkų“, – teigia Antonella Dipietro, „Beppe Montana“ kooperatyvo narė. Kooperatyvas įsikūręs Belpase, Etnos ugnikalnio šešėlyje.
Senas A. Dipietro automobilis sunkiai juda per saulės išdegintus citrusinių vaismedžių laukus. Apelsinai vis dar žali, jie bus skinami tik gruodį, tačiau vyrai dirba jau dabar. 20-metis Giovanni, vienas iš savanorių, aiškina: „Šiandien genime apelsinus.“ Ūkininku trokštantis būti Francesco priduria: „Šis laukas buvo apleistas 12 metų. Štai kodėl jame pilna gervuogių.“
Giovanni ir Francesco lanko „Libera“ vasaros stovyklą, kurioje kas savaitę dalyvauja apie 90 moksleivių savanorių, padedančių prižiūrėti kooperatyvo laukus.
„Ši žemė priklausė „Nardo“ ir „Riela coscas“, liūdnai pagarsėjusios Santapaolos šeimos klanams. Jų vadovas – Nitto Santapaola, laikomas vienu kraugeriškiausių krikštatėvių“, – pasakoja A. Dipierto. Anot teisėjų, nurodžiusių žemę konfiskuoti, šis ūkis buvo naudojamas pinigams plauti ir, galbūt, pabėgėliams slėptis.
„Tai gera vieta apelsinams – dėl temperatūros ir vulkaninių pelenų. Mes gaminame skanų džemą ir jazminų skonio apelsinų sultis“, – pasakoja ji.
A. Dipierto didžiuojasi savo naujuoju darbu. Netoliese gimusi moteris Urbino, centrinėje Italijoje, dirbo rinkodaros srityje, tačiau grįžo namo ir prisijungė prie „Libera“.
„Tai tam tikras kerštas. Galiu prisiminti laikus, kai šis laukas priklausė organizuotai nusikalstamai grupuotei. Dabar ši žemė yra mano žemė“, – teigia ji.
„Libera“ funkcionuoja kaip tinklo centras. Kooperatyvas gamina, parduoda ir perka žaliavas. Pavyzdžiui, kooperatyvas už kilogramą apelsinų moka 0,3 euro, o tai dvigubai daugiau nei rinkos kaina.
Tokiu būdu „Libera“ padeda vietos ūkininkams palaikyti atlyginimų lygį ir, svarbiausia, kooperatyvai padeda ūkininkams laikytis atokiai nuo organizuoto nusikalstamumo.
„Jei nori būti tinklo dalimi, turi gerbti mūsų taisykles. Jei ne, būsi pašalintas. Mes ūkininkams suteikiame galimybę: tai tikra kova su mafija“, – įsitikinusi A. Dipierto.
Castel Volturno – miestelis, gimęs iš cemento, kraujo ir nusikaltimų. Už kelių kilometrų nuo Neapolio esanti gyvenvietė – Casalesi šeimos, vieno įtakingiausių Neapolio mafijos klanų, namai.
Dabar „Libera“ užimama žemė anksčiau priklausė Michele`iui Zazza. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiais jis vadintas cigarečių kontrabandos vietos karaliumi. Tačiau tai nebuvo vienintelis jo verslas. Vos už kelių žingsnių nuo pakrantės ruožo, pakeliui į Gomorą, jis veisė arklius nelegaliom lenktynėm.
Grynakraujai bėga greitai, tačiau Italijos teisė – lėta tarsi sraigė. Jo nuosavybės konfiskavimas užsitęsė, o per tą laiką M. Zazza mirė kalėjime. Tai buvo 1994 metais. Tais pačiais metais Donas Peppe Diana, Casal di Principe kunigas, kovojęs su mafija, nužudytas savo paties bažnyčioje. 2011 metais konfiskuota žemė pavadinta jo vardu.
„Gomoros žemės virto „Dono Peppe Diana žemėmis“, tai mūsų kooperatyvo pavadinimas“, – aiškina kooperatyvo vadovas 34 metų Massimo Rocco.
Baigęs kino studijas Romoje, jis grįžo atgal namo kovoti su organizuotų nusikalstamumu. Kaip jis ketina tai daryti? Su sūriu. „Mokausi būti pienininku. Senose arklidėse įrenginėjame pienine, kad galėtume gaminti buivolų „mozzarella“ sūrį“, – teigia jis.
M. Rocco nėra vienas. Kooperatyve taip pat dirba dar vienas pienininkas, agronomas, traktorininkas ir produkcijos specialistas. Jie laukus apsėjo kviečiais ir „cicerchia“ – šiai vietovei būdingu, tačiau nykstančiu ankštiniu augalu, ir jau gamina „Paccheri“ – tam tikros rūšies makaronus.
Vietovę saugo privati kompanija (vienas žmogus, kuris daugiau dėmesio skiria televizoriaus žiūrėjimui, o ne saugojimui), kuriai moka vietos meras. Tačiau M. Rocco nebijo. „Jei bijočiau, manęs čia nebūtų. Mes nesitikime, kad čia bus taikos sala. Visai ne. Tačiau mes norėtume paskatinti žmones atsisakyti praeities savivalės“, – kalba jis.
M. Rocco ir A. Dipierto nebijo. Anot jų, žmonėms grasinama, tad dažnai sunku rasti norinčiųjų šiose žemėse dirbti. Žmonės bijo, tačiau, jų manymu, baimė nėra pateisinama. Taip, būta gaisrų, kai kurių kooperatyvų medžiai paslaptingai iškirsti. Tačiau kai nusikaltėliai pamatė, kad „Libera“ darbininkai ir toliau atkakliai pluša laukuose, grasinimai liovėsi.
Italijoje daug tokių žmonių, kaip M. Rocco ir A. Dipierto. Jiems tenka dorotis su vietos biurokratijos bizantiška painiava bei susidurti su faktu, kad dažnai konfiskuotos gėrybės atsiduria ne tose rankose žmonių, nepadariusių jokių nusikaltimų, tačiau gaunančių atlygį iš mafijos, dėka.
Nepaisant to, „Libera Terra“ 2010 metais maisto sektoriuje uždirbo beveik 8 mlrd. litų pelno. Tinklas ketina dar labiau sustiprinti verslą ir žengti į kitas šalis – Vokietiją, Didžiąją Britaniją.
Sąžininga išsivysčiusios šalies prekyba. Tai kainuoja šiek tiek daugiau. Tačiau galiausiai, argi įmanoma įkainoti laisvės skonį?
