„Šiems metams Seimas priėmė atskirą sprendimą ir sumažino mokesčius, todėl mes netekome maždaug 1 mln. Lt. Buvo galvojama, kad tai padės iš pogrindžio ištraukti šešėlinės ekonomikos atstovus, tačiau išėjo atvirkštinis variantas ir sprendimas nepasiteisino“, – DELFI komentavo jis.

Šiemet iš gyventojų, besiverčiančių verslo liudijimais, miestas gavo 298,2 tūkst. Lt pajamų, pernai – 978 tūkst. Lt, 2009 m. – beveik 1,5 mln. Lt.

Ketvirtadienį šio miesto taryba kitiems metams patvirtino minimalų 1440 Lt metinį fiksuotą pajamų mokestį verslo liudijimų turėtojams. Toks dydis numatyta įstatyme ir galiojo 2010 m. Pernai priimtose Gyventojų pajamų mokesčio pataisose buvo numatyta, kad tik šiemet šis mokestis gali būti 120 Lt.

Savivaldybė savo nuožiūra kai kurioms veikloms gali taikyti didesnį nei minimalų fiksuotą pajamų mokestį.

Kai kam nori sumažinti mokestį

Panevėžio valdžia taip pat nusprendė kreiptis į Seimą ir Vyriausybę, prašydama, kad leistų diferencijuoti minimalų pajamų mokestį.

Povilas Vadopolas
„Dabar tą minimalų dydį mes galime padidinti, tačiau negalime sumažinti. Todėl ir kreipsimės, kad būtų galima suteikti galimybę jį diferencijuoti, nes yra tokių veiklų, kuriomis besiverčiantys žmonės neuždirba 800 Lt per mėnesį, pavyzdžiui, mezgėjai, kurie rankomis mezga pirštines ir kojines. Iš tokios veiklos daug pinigų neužsidirbsi“, – komentavo P. Vadopolas.

Jis pripažįsta, kad netgi jei ir būtų atsižvelgta į jų siūlymą, įstatymo pataisos galėtų įsigalioti nuo kitų metų liepos.

Galėtų spręsti tik savivaldybės

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė laikosi nuomonės, kad geriausiai būtų, jei mokesčius verslo liudijimų turėtojams savivaldybės galėtų nustatyti pačios be jokių minimalių reikalavimų.

„Mes visuomet buvome prieš, kad būtų diferencijuojamos savivaldybėms. Mes manome, kad visos sprendimo teisės turėtų būti atiduotos savivaldybėms, kad jos galėtų pačios nustatyti mokesčius“, – DELFI sakė ji.

Pasak pašnekovės, mažesnio nei įstatyme numatytas minimalus mokestis negalės taikyti tik didžiųjų miestų savivaldybės, o mažosioms paliekama teisė pačioms spręsti.

Zita Sorokienė
„Aš tikiuosi, kad jos atsižvelgs į paslaugų paklausą mieste ir jų kainas ir nustatys tokius mokesčius, kad nesužlugdytų verslo“, – teigė Z. Sorokienė.

Seime rugsėjį buvo pateiktas svarstyti siūlymas sumažintą mokestį palikti dar metams, tačiau projektą Seimo nariai grąžino tobulinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiemet gyventojai įsigijo 76,9 tūkst. verslo liudijimų, o pernai per visus metus – 67,4 tūkst.

Šiemet šie verslininkai sumokėjo 11,58 mln. Lt mokesčių, jiems pritaikyta 3,156 mln. Lt lengvatų. Pernai per visus metus verslo liudijimų turėtojai sumokėjo 17,9 mln. Lt mokesčių, o jiems pritaikyta 14,1 mln. Lt lengvatų.

Prie numatyto fiksuoto gyventojų pajamų mokesčio kas mėnesį perkantys verslo liudijimą turi sumokėti 72 Lt privalomajam sveikatos draudimui ir po 180 Lt socialiniam draudimui. Šio mokesčio mokėti nereikia, jei žmogus dirba pagal darbo sutartį.

Mažesnę nei numatyta įstatyme verslo liudijimo kainą savivaldybės gali nustatyti neįgaliesiems, pensininkams, tėvams, auginantiems tris ir daugiau vaikų, turintiems darbo sutartį, amatininkams, taip pat kai kurių miestų gyventojams, išskyrus didžiuosius šalies miestus ir Palangą, Neringą, Marijampolę.

Panevėžio miesto savivaldybė skaičiuoja, kad 77 proc. verslo liudijimus įsigyjančių gyventojų pasinaudoja lengvatomis – perpus mažiau moka neįgalūs, pensininkai, darbo biržoje registruoti bedarbiai, auginantys tris ir daugiau vaikų, vieni auginantys bent vieną vaiką.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją