Vidutinio vartotojo paveikslas pagal mėsos gamintojus
Pasak asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorės Irmos Pilipienės, viena iš akivaizdžių marketingo tiesų skelbia, kad prekės sėkmę rinkoje lemia vartotojas, todėl gamintojų tikslas pagaminti tokius produktus, kurie tenkintų vartotojų lūkesčius.
„Šiandieninis vartotojas yra reiklus, dėl intensyvaus gyvenimo tempo labai skubantis ir besinaudojantis įvairiausiais informacijos šaltiniais. Jis aktyviai reiškia savo nuomonę ir pageidavimus, tačiau galime teigti, kad yra nepasitikintis, todėl dažnai pasiduoda įvairioms fobijoms. Viena iš jų yra maisto priedai“, - tikino gamintojų atstovė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surengtoje konferencijoje „Maisto priedų reikšmė šiandien ir ateityje“.
Komentuodama „Eurobarometro“ tyrimo rezultatus, kad net 90 proc. lietuvių nerimą kelia maisto priedai (ES vidurkis – 60 proc.), pranešėja tai siejo ne su didesniu rūpesčiu savo sveikata, o gyvenimu mitų pasaulyje.
„Jei lietuviams labiau nei kitiems europiečiams nerimą kelia maisto priedai, ar tai reiškia, kad mes labiau rūpinamės savo sveikata plačiąja prasme? Palyginimui norėčiau paminėti, kad pagal savigydą antibiotikais, mūsų šalies gyventojai pirmauja ES, o moksleivių fizinis aktyvumas yra vienas mažiausių pasaulyje. Kitas tyrimas rodo, kad tik 26 proc. respondentų pasitiki maisto gamintojais. Ar tai reiškia, kad Lietuvos maisto pramonė, eksportuojanti į visą Europą, kur jos gaminiai vertinami ir perkami, yra atsiliekanti naujomis technologijomis ir produktų kokybe?
Maisto priedų tema yra klasikinis pavyzdys, kaip galima manipuliuoti viešąja nuomone, nors raidė E kaip tik yra saugumo garantas. Tai reiškia, kad maisto priedas ištirtas, saugus ir kontroliuojamas. Jei prisimintume parduotuves prieš trisdešimt metų ir palygintume su dabartinėmis, pamatytume daug kartų išaugusį produktų asortimentą ir plačias pasirinkimo galimybes. Tokie didžiuliai pokyčiai įvyko tobulėjančių technologijų ir maisto priedų dėka“, - teigė I. Pilipienė.
Po VMVT kampanijos prieš vartotojų klaidinimą neliko 80 proc. produktų „Be E“
Anot VMVT atstovo, Lietuvos problema – ne patys maisto priedai, kurie visi esą saugūs, o jų žymėjimas. „Lietuvoje gaminamoje produkcijoje, darydami laboratorinius tyrimus, randame tik pavienius nukrypimus, nors ištiriame šimtus mėginių. Problema ta, kad gamintojai, žinodami, kad vartotojai jautrūs maisto priedams, bando pateikti rinkai produktus be maisto priedų. Deja, mūsų tyrimai rodo, kad ne visiems gamintojams pasiseka, nors etiketėse jie skelbiasi tai padarę. Taip pat gudraujama nenaudojant maisto priedų tiesiogiai, tačiau dedant žolelių ekstraktų, kuriuose yra tokia pati tam tikro maisto priedo koncentracija, jei jis būtų dedamas tiesiogiai“, - aiškino specialistas.
Nuo gruodžio 1 d. Lietuvoje įsigalios tvarka, pagal kurią etiketėje nebus galima nurodyti, kad produkte nėra kurio nors maisto priedo, neturint atitinkamų tai patvirtinančių tyrimų. Taip pat išnyks užrašas „be jokių E“. Turės būti nurodyta konkrečiai, kokio priedo nėra.
Anot VMVT direktoriaus Jono Miliaus, kai tarnyba pradėjo kampaniją prieš vartotojų klaidinimą, iš prekystalių dingo net 80 proc. maisto produktų, pažymėtų, kad jie neturi E. „Jei po kelių mėnesių lentynose pamatysite produktą be E, galėsite pasitikėti, kad tikrai jų nėra, - tikino VMVT vadovas. - Turiu pabrėžti, kad mums nesvarbu, kokiu būdu maisto priedas atsirado – buvo tiesiogiai įdėtas ar per tam tikrus ekstraktus. Mes vertiname galutinį rezultatą“.
Ne maisto priedų nebuvimas turėtų suteikti produktui pridėtinės vertės
V. Kantausko vadovaujama įmonė turi ekologiškų mėsos gaminių liniją, tačiau pastaroji esą tarp vartotojų nepopuliari. „Tenka pripažinti, kad šie gaminiai neįgavo tokių skoninių savybių, kad taptų populiarūs tarp vartotojų. Kartą nusipirkęs, antrą kartą vartotojas šio produkto kažkodėl neperka“, - teigė verslininkas.
Anot V. Kantausko, sukurti naują produktą užtrunka apie pusantrų metų, kadangi receptūra, bandant įvairius derinius, nuolat tobulinama. „Jei patikrintumėte maisto priedų koncentracijas, tiek mūsų, tiek konkurentų gaminiuose jos būtų mažesnės už maksimaliai leistinas. Tai susiję su ekonominiu aspektu. Maisto priedai – pakankamai brangūs. Apsauginės produkto priemonės, priedai ir įpakavimas, sudaro beveik pusę produkto kainos. Visa tai skirta tam, kad vartotojas negalėtų atskirti, kokio šviežumo produktą jis valgo – 3 dienų ar 21 dienos, kad produktas visą šį laiką išlaikytų tas pačias savo skonines savybes.
Maisto priedai nėra kažkoks naujas dalykas. Jie buvo naudojami nuo seno – pavyzdžiui, nitritinė druska. Tik dabar mes juos normuojame ir sąžiningai informuojame, ko įdėjome. Sakydami, kad maisto priedai kenkia, mes netikime Europos Komisija, kuri juos tvirtina, ir neigiame mokslininkų tyrimus dėl jų poveikio. Tiesa, reikia pripažinti, kad ir mes, gamintojai, šiek tiek prisidėjome prie tos isterijos, reklamuodami produktus „be E“ kaip geresnius ir palankesnius sveikatai. Neturėtų būti tokio vartotojų viliotinio, kai vieni produktai pristatomi kaip sveiki, o kiti, tradiciniai, kaip kenkiantys sveikatai. Ar ne taip iš dalies ir įvyko?“ - teigė kitas konferencijos pranešėjas.
Anot jo, šiandien vartotojai klaidinami, kai jiems sakoma, kad maisto priedų nebuvimas prideda papildomos vertės produktui. „Juk maisto apdorojimo metu įvairūs konservantai susidaro savaime ir jie daug patvaresni nei cheminiai. Taip pat augaliniuose mišiniuose randama natūraliai susidariusio natrio glutamato kur kas daugiau nei jo dedama pramoniniu būdu. Papildomos vertės produktui gali suteikti nebent vitaminai ir mineralai, bet ne maisto priedų nebuvimas“, - tikino V. Kantauskas.
Tuo tarpu įmonės „Nematekas” direktorė Egidija Vaicekauskienė tikino besididžiuojanti mėsos gaminiu be maisto priedų. „Po gruodžio 1 d. turbūt teks keisti jo pavadinimą – vietoj „be jokių E“ teks rašyti „be pridėtinių E“. Pagaminti gaminį be maisto priedų trunka du kartus ilgiau nei su priedais. Sutinku, kad neturėtų būti taip žymimi produktai, jei į juos pridedama žolinių ekstraktų, turinčių tuos pačius maisto priedų kiekius. Tačiau negalima teigti, kad vartotojui visai nereikia produktų be E“, - su pranešėjais ginčijosi verslininkė.
Alternatyvūs tyrimai byloja apie maisto priedų keliamus pavojus
Nors gamintojai, gindami maisto priedus savo produktuose, pirštu rodė į mokslines išvadas, visgi mokslo pasaulyje maisto priedai vertinami nevienareikšmiai, o ir valstybės mastu priimti sprendimai riboti produktų su tam tikrais maisto priedais prieinamumą vaikams. Yra duomenų, kad dalis maistų priedų (kai kurie dažikliai) kenkia vaikų psichikai, turi kancerogeninių savybių ir pan. Todėl maisto specialistai pataria atidžiai skaityti etiketes ir rinktis aukščiausios kokybės mėsos gaminius. Mat kuo aukštesnė produkto rūšis, tuo mažiau jame priedų ir kitų su mėsa nieko bendra neturinčių komponentų.
„Kita vertus nereikia tikėtis, kad rasite dešrą, kuri pagaminta tik iš mėsos, druskos ir tradicinių prieskonių mišinio. Tokios dešros gali būti gaminamos tik mažose įmonėse ir nedideliais kiekiais, nes jų realizavimo terminas trumpesnis. Mėsos perdirbimo įmonėse gamybos apimtys didelės, todėl tiek gamintojai, tiek prekybininkai turi būti tikri, kad nustatytą laiko tarpą gaminiai išliks saugūs, nepakitę ir patrauklūs. Šiam tikslui naudojami maisto priedai“, - DELFI Maisto instituto Juslinės laboratorijos vedėja dr. Aldona Mieželienė.
Kuo žemesnė gaminio rūšis, tuo daugiau joje gali būti ir skonio bei aromato stipriklių – glutamatų. Mat tokioje dešroje mažiau natūralios mėsos, tad jos skonį ir kvapą tenka sustiprinti. Taip pat labai dažnai tiek virtoje, tiek rūkytoje dešroje naudojami dažikliai, suteikiantys gaminiui patrauklią spalvą. Bene mažiausiai priedų galima tikėtis vytintuose mėsos gaminiuose.
Natrio glutamato (E621) gauname ir natūraliai. Tai baltyminės kilmės medžiaga, kurios yra visuose baltyminės kilmės produktuose. Tačiau pastebėjus, kad ji sustiprina skonį, ši medžiaga pradėta gaminti dirbtinai. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjos prof. Janinos Tutkuvienės, pakelyje bulvių traškučių natrio glutamato yra tiek, kiek jo žmogus gautų iš šešių kibirų mėsos. Ši medžiaga „išklibina“ sotumo ir alkio centro veiklą, todėl žmogus nuolat nori valgyti. Ir kuo daugiau į žmogaus smegenis su krauju patenka glutamato, tuo labiau žmogus nori valgyti.
„Egzistuoja tyrimų, įrodančių, kad nutukimo epidemijos pradžia sutapo su maisto pramonėje įsigaliojusiu maisto priedų vartojimu. Galima tik spėlioti, ko pridėta į šaldytą picą, kuri galioja 5-6 metus. Jei mokslininkas bent šiek tiek priklausomas, jis tvirtins, kad visi maisto priedai nepavojingi. Nepriklausomi tyrimai sako ką kita. Maisto priedai veikia, ir labai stipriai. Deja, šie tyrimai labai menkai finansuojami, jų rezultatus stengiamasi kuo greičiau paneigti, todėl jie vyksta tik entuziastų ir fanatikų dėka“, - tikino mokslininkė.
