Vienas iš mažmeninės prekybos tinklo "VP Market" ir kartu maždaug pusei Lietuvos elektrą tiekiančios VST savininkų Žilvinas Marcinkevičius viešai tvirtino, kad su B. Lubiu susiję asmenys iki šių metų pradžios iš dalies kontroliavo VST pinigų srautus bei viešuosius pirkimus, atskleista jų piktnaudžiavimo faktų ir tai tiriama.
VST generalinis direktorius Darius Nedzinskas priekaištavo Pramonininkų konfederacijai, kad ji nepagrįstai kelianti sumaištį Lietuvoje viešai teigdama, jog elektros energija šalies vartotojams brangs net apie 30 proc.
"Vakarų skirstomųjų tinklų" vadovybės nuomone, tokiam elektros pabrangimui nėra jokio pagrindo", - sakė D. Nedzinskas.
Jau po posėdžio Ž. Marcinkevičius žurnalistams teigė, jog kitais metais gyventojams elektros kilovatvalandė gali pabrangti ne daugiau kaip 1-2 centais, o "privilegijuotoms įmonėms", kaina gali didėti ir 30 proc.
LPK posėdyje VST vadovas minėjo, jog šešios didelės šalies įmonės perka elektrą pigiau nei kitos įmonės. D. Nedzinskas tvirtino, kad jei B. Lubio kontroliuojama "Achema" pirktų elektros energiją ta pačia kaina kaip ir dauguma kitų pramonės įmonių, elektros energijos kaina Lietuvos elektros vartotojams sumažėtų nuo 2 iki 3 centų.
VST vadovas tvirtino, kad jeigu hidroelektrinių turinti bendrovė "Achemos stotys" elektros energiją pardavinėtų pigiau, tai elektros kaina vartotojams Lietuvoje dar labiau sumažėtų.
"Ar reikia po šių skaidrių (jas rodė D. Nedzinskas - ELTA) kalbėti apie korupciją?" - klausė Ž. Marcinkevičius.
Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės "Achema" generalinis direktorius Jonas Sirvydis iškart reagavo, kad "Achema", kaip ir dar kelios didelės pramonės įmonės, yra prisijungusios tiesiai prie perdavimo tinklo, joms nereikia mokėti už skirstymą, todėl elektra ir kainuoja pigiau. Vyriausybė skatina atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, todėl nustatyta didesnė tokios elektros supirkimo kaina, kuri galioja ir kitiems rinkos žaidėjams, ne vien "Achemos hidrostotims".
Tai, kad "Achemos" grupė turi išskirtines sąlygas energetikoje, neigė ir ūkio viceministras Anicetas Ignotas, pakartodamas J. Sirvydžio argumentus.
"Tai ne B. Lubio klausimas. Mums rūpi, kokios ateityje bus elektros kainos, nes jos atsilieps įmonių kaštams, jų produkcijos savikainai. Pagaliau tai ir tautos gyvenimo kokybė, nes elektros brangimas neišvengiamai padidins prekių ir paslaugų kainas", - posėdyje kalbėjo LPK viceprezidentas Mykolas Aleliūnas, kuriam sunkiai sekėsi vadovauti posėdžiui, nes "VP Market" savininkai bei jų kontroliuojamos įmonės vadovas norėjo pasisakyti ir jiems nesuteikus žodžio.
B. Lubys nedalyvavo LPK posėdyje, nes šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Pernai B. Lubio vadovaujama "Achemos grupė" pralaimėjo "VP Market" savininkams VST privatizavimo konkurse.
M. Aleliūnas ragino "tarpusavio santykių" nesiaiškinti Pramonininkų konfederacijos posėdyje, o tai daryti "pasiėmus degtinės butelį ar geriant arbatą".
Seimo nario Algimanto Matulevičiaus nuomone, reikėtų sudaryti LPK ir "VP Market" kontroliuojamos energetikos įmonės specialistų mišrią grupę, kuri galėtų suderinti abiem pusėms priimtiną poziciją ir siūlyti keisti įstatymą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas siūlė suburti nepriklausomą ekspertų grupę, kuri visapusiškai išanalizuotų, ar dabar veikiantis elektros energetikos įstatymas stabdo pramonės plėtrą, ar jis atitinka vartotojų interesus.
Ūkio ministro Petro Čėsnos nuomone, vertėtų pasamdyti nepriklausomų ekspertų ir paprašyti jų palyginti Lietuvos ir analogiškus kitų Europos Sąjungos (ES) šalių įstatymus.
Pramonininkų nuomone, šiemet vasarą pakeistas Elektros energetikos įstatymas neatitinka ES direktyvų nuostatų, yra žalingas verslui, nes atmeta ir smukdo konkurenciją elektros rinkoje, o skirstomiesiems tinklams sudaro išskirtines monopolines teises bei sąlygas turtėti kitų rinkos dalyvių sąskaita.
Didžiosios įmonės norėtų turėti galimybę ir toliau jungtis prie aukštos įtampos tinklų, o ne prie skirstomųjų tinklų, kuriems, kaip tarpininkams, reikia mokėti už elektros skirstymą ir perdavimą. Pramonininkų oponentai atsikerta, jog dėl to neišvengiamai pabrangtų elektra tiems vartotojams, kurie negalėtų prisijungti tiesiogiai prie aukštos įtampos perdavimo tinklų.
Ūkio viceministras A. Ignotas rėmėsi ES ekspertais, kurių vertinimu, Lietuvoje galiojantis Elektros energetikos įstatymas atitinka ES reikalavimus. Pasak jo, ekspertai pateikė tik neesminių pastabų.
"Pramonininkų konfederacijos posėdyje trūko racionalumo ir jo organizatoriams, ir jų oponentams. Ir vieni, ir kiti nepasiruošė dalykinei diskusijai apie Elektros energetikos įstatymo trūkumus bei galimybes jį tobulinti. Visiškai nebuvo kalbos apie įstatymo įtaką kainodarai, nors tai labiausiai rūpi pramonės įmonėms", - Eltai komentavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas.
Kainų komisija šį mėnesį turi įvertinti ir patvirtinti nacionalinio tinklo operatorės "Lietuvos energijos" pageidaujamų elektros perdavimo kainų viršutines ribas artimiausiems trejiems metams. Spalį turi būti suderintos elektros skirstymo tinklų ir elektros gamybos būsimųjų kainų viršutinės ribos analogišku laikotarpiu. Pasak V. Jankausko, naujos elektros kainos vartotojams turi būti paskelbtos lapkričio mėnesį.
Lietuvos gyventojai bei įmonės elektrai per metus išleidžia apie 1,4 mlrd. litų.
VST skirsto ir tiekia elektros energiją vartotojams Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionuose. Didžiausio šalyje mažmeninės prekybos tinklo "VP Market" savininkų įsteigta įmonė "NDX Energija" praėjusių metų pabaigoje už 539,846 mln. litų įsigijo 77 proc. VST akcijų, o vėliau padidino paketą iki 96,51 procento.
LPK prezidiumo posėdyje dalyvavo 7 iš 9 "NDX energijos" valdybos narių.
"Rytų skirstomieji tinklai (RST) tiekia elektros energiją vartotojams rytinėje Lietuvos dalyje - Vilniaus, Panevėžio, Alytaus ir Utenos apskrityse bei dalyje Kauno ir Marijampolės apskričių. RST pernai nepavyko privatizuoti.
P. Čėsna informavo LPK posėdžio dalyvius, jog dabartinės valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų koalicijos programoje numatyta RST neprivatizuoti.