Vertina kaip stiprius konkurentus
“Ispanų - 40 milijonų ir jie svetingai sutinka turistus bei trumpalaikius svečius, paliekančius šalyje savo pinigus. Į atvykusiuosius dirbti jie žiūri gana įtariai. Juk atvykėliai iš Rytų Europos dažnai jau turi aukštąjį išsilavinimą, moka dirbti kompiuteriais ir ne vieną užsienio kalbą. Išmokę ispaniškai, jie tampa dideli konkurentai vietiniams, kurie apskritai nelinkę plėšytis. Todėl lietuviams gauti legalų leidimą darbui prireikia daug pastangų ir maždaug dvejų metų”, - sako Katalonijos lietuvių bendruomenės vadovas Raimundas Michnevičius. Jo teigimu, atvykėliai iš Pakistano ir Afrikos yra priimami šilčiau, nes jie tenkinasi prastais darbais ir į geresnius retai pretenduoja.
“Tik pradėjęs studijuoti, dirbau bare ir savo akimis mačiau, kaip 3 ispanai 9 valandas kabino veidrodį. Padirba, išgeria kavos, parūko, paskui apsižiūri, kad išėjo kreivai ir vėl pradeda iš pradžių. Taip pat neskubėdami. Jie dirba taip, kad neprarastų gyvenimo malonumo ir liktų energijos laisvalaikiui”, - prisimena Raimundas.
Naujųjų ES šalių piliečiai, norėdami legaliai įsidarbinti Ispanijoje, jokių apribojimų nebejus tik po 2007 metų, kai baigsis numatytas pereinamasis laikotarpis. Tad laiko mokytis ispanų kalbos lietuviai dar turi daug.
Raimundas į Ispaniją atvyko beveik prieš šešerius metus, jau baigęs vadybą Kauno technologijos universitete. Ir ispanų kalbos pagrindų dar Kaune mokėsi pusmetį. Tačiau jau oro uoste išgirdęs ispanų greitakalbę, suprato, kad kalbos jis visiškai nemoka. Jos studijoms Barselonos universitete paskyręs ketverius metus Raimundas dabar pats beria žodžius su ispanišku temperamentu. “Ir rankomis mosikuoju, ir šaukiu per visą gatvę, draugai Lietuvoje mane vis tildo”, - juokiasi tamsiaplaukis vyriškis, kurį Kauno diskotekose merginos kažkodėl kalbina angliškai.
“Ispanų kalbą drauge su manimi studijavo įvairių Europos šalių piliečiai. Viena švedė, anksčiau buvusi Lietuvoje, sakė, kad mes esame Rytų Europos ispanai. Išties mums toli iki jų laisvumo, atvirumo, emocingumo. Ten iš kito gatvės galo gali girdėti, kaip žmonės nesivaržydami aiškinasi asmeninius santykius. Ne retenybė ir toks vaizdelis: klube sėdi porelė, vyras nusišypso kitai moteriai, o jo partnerė, nieko nelaukdama, šeria jam kupron, ir visi tai priima kaip normalų dalyką”, - pasakoja Raimundas. Dabar jis studijuoja Barselonos universiteto doktorantūroje tarptautinių įmonių valdymą. Paskaitų klausosi ir egzaminus laiko ispaniškai. Padedant Lietuvos garbės konsului Ispanijoje Mikeliui Vilai Regardui, Raimundas jau įkūrė Barselonoje verslo centrą, kuris turėtų paskatinti abiejų šalių verslininkus aktyviau bendradarbiauti. Ispanai siūlo gabenti į Lietuvą ne tik vaisius ir vyną, bet ir žaislus, kvepalus, daržovių konservus bei daugybę kitų prekių. Lietuvos įmonės tieks medieną ir tekstilę. “Į mūsų maisto produktus jie kol kas žiūri labai atsargiai, tačiau Rokiškio sūriai ir “Stumbro” produkcija jiems labai patiko. O pamatę plėšomas sūrio lazdeles jie buvo sužavėti pačios idėjos, nes nieko panašaus iki tol nematė”, - sako neseniai pradėjusio veikti verslo centro vadovas Raimundas Michnevičius. Jis įsitikinęs, kad ispanams patiks ir kiti lietuviški produktai, nes Lietuvoje viešėję jo draugai sakė iki tol gyvenime nevalgę tokių skanių pomidorų, žavėjosi kavinių maisto kokybe. Jiems patikę net cepelinai, tik kaip ta mėsa viduryje atsiduria, buvo neaišku. Verta išmėginti jėgas Barselonoje ir visoje Katalonijoje lietuvių vardas - labai geras. “Dėl to visų pirma turime būti dėkingi krepšininkams”, - šypsosi Raimundas. Jis sako, kad ilgainiui gerą vardą pelnė ir paprasti tautiečiai, dabar jie dažnai išgirsta pageidavimus pasiūlyti darbo lietuviams. Žinoma, tik tiems, kurie gerai kalba ispaniškai. Šios kalbos pradmenų reikia net tiems, kurie pasirengę dirbti pačius juodžiausius darbus. Darbdaviai dažnai nemoka anglų kalbos. Prieš penkerius metus prastai užsienio kalbas mokėjo net universitetuose studijuojantys ispanai. Kam darbdaviams nervintis, ar darbuotojas gerai suprato užduotis, arba laužyti liežuvį renkant kurios nors svetimos kalbos žodžius? “Yra žmonių, kurie labai gabūs kalboms ir net iš pradžių nemokėdami nė žodžio greitai išmoksta. Štai vienas jaunas vaikinas iš Prienų prieš trejus metus pradėjo dirbti paprastu statybininku, o dabar yra tos kompanijos direktoriaus dešinioji ranka”, - neatima vilties Raimundas ir sako, kad jauniems verta savo jėgas išmėginti užsienyje. Jei nepavyks, nepritaps, tai paprasčiausiai sugrįš namo. Dabar keliauti nesudėtinga, galima net “partranzuoti”. Svetimoje vietoje greitai paaiškėja, ką žmogus gali, ir tai yra vertinga. Linas Akucevičius Barselonoje studijuoja medikamentų, sveikatos ir mitybos disciplinas doktorantūroje. Tačiau prieš ketverius metus jis atvyko į Ispaniją itin originaliai - dviračiu. Per pusantro mėnesio jis su draugu nuvažiavo apie 3 tūkstančius kilometrų. Kelionė buvo sunki - vien vilkikų kaimynystė Lenkijos keliuose ir kelias savaites merkę lietūs ko verti. Tačiau ši kelionė įrodė, kad tikslą turintys žmonės jį gali pasiekti ir netradicinėmis priemonėmis. Vėlesni įvykiai paliudijo, kad jaunystės avantiūrizmas visai netrukdo rimtai ir net praktiškai žiūrėti į ateitį. Abu pašnekovai ketina po kelerių metų sugrįžti į Lietuvą. “Gali būti ministras, tačiau vis tiek būsi užsienietis”, - tokį sprendimą ne tik tėvynės ilgesiu paaiškina Raimundas. Prestižą prarasti lengva Ispanijos pietuose darbuojasi dešimtys tūkstančių nelegalių darbininkų iš viso pasaulio. Jie atvyksta 3-4 mėnesiams, dirba sezoninius darbus, o paskui grįžta namo ir vėl tampa studentais, mokytojais, bibliotekininkais, inžinieriais arba bedarbiais. Per mėnesį užsidirbę po 600-700 eurų jie, palyginti su Lietuvoje mokamu minimumu ar bedarbio pašalpa, jaučiasi praturtėję. Šios pajamos prilygsta vidutiniam legaliai dirbančio ispano atlyginimui, tik vietiniai gyventojai dar turi ir socialines garantijas bei galimybes siekti daugiau. 150-200 eurų tenka mokėti už butą, apie 150 eurų kainuoja mityba namie. Ispanai tai nelabai mėgsta, ypač savaitgaliais. Norintiems daugiau pasitaupyti lietuviams į Ispaniją geriausia vykti uždarbiauti dviese - su antrąja puse. Tuomet pavyksta atsidėti beveik visą vieno žmogaus uždarbį. Katalonijos lietuvių bendruomenės vadovas Raimundas Michnevičius sako, kad ypač daug žmonių dirbti į Ispanijos pietus atvyksta iš Lietuvos provincijos miestelių. Dviejų kambarių butą išsinuomoja 10-12 žmonių. Jie dirba po 12 val. kasdien. Kai nuskina apelsinus, prasideda kitoks derlius, ilgai dirbama pomidorų ir kopūstų laukuose. Nors darbas sunkus, tačiau Lietuvoje norint už tuos pačius pinigus reiktų dirbti dar daugiau arba turėti kitokią profesiją. Tokią, kur algos didelės. Kelis tūkstančius litų per mėnesį uždirbantys žmonės į Ispanijos pietus paprastai nevažiuoja. Ten, kur daug nelegaliai dirbančių žmonių, grynųjų pinigų - savaime suveša ir ydos, atsiranda norinčiųjų pasipelnyti svetimais pinigais. Lietuviai reketininkai ir nusikaltėliai Ispanijos pietuose jau gerai žinomi, todėl ten nuvykus geriau neskubėti girtis atvykus iš Lietuvos. Bent jau taip teigia legaliai dirbantys lietuviai, kurie prieš trejus metus pradėjo kurti lietuvių bendruomenę ir aplankė vietas, kuriose jų daugiausia. Ispanijoje gyvenantys lietuviai pastebi, kad sugrįžę į Lietuvą kelias savaites mėgaujasi ramybe ir lėtesniu gyvenimo tempu, tačiau paskui ima atrodyti, kad viskas sustojo. Keli kilogramai Lietuvoje priaugto svorio jų taip pat nebestebina - Ispanijoje per karščius ir laiko stygių kur kas mažiau suvalgo. Daržovės ir žuvis dažniau būna jų valgiaraštyje nei mėsa.
