Tokie siūlymai skamba Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtoje konferencijoje „Investicijų neapmokestinimas: pranašumo galimybė Lietuvai“.
„Šiandien ekonomikos augimo nesukursi plikomis rankomis, darbo našumas tiesiogiai priklauso nuo investicijų apimčių. Didelė dalis investicijų dėl joms taikomo pelno mokesčio pabrangsta 15 procentų, ir tai yra rimta ekonomikos augimo kliūtis“, - teigė LLRI vadovė Rūta Vainienė.
LPK atstovas Sigitas Besagirskas, pristatydama Estijos patirtį kalbėjo, kad daugiau nei prieš dešimtmetį įsigaliojusi pelno mokesčio sistema šioje Baltijos šalyje visapusiškai pasiteisino, kuomet pelnas yra neapmokestinamas iki tol, kol nėra paskirstomas, tačiau Lietuvoje verslas gali greičiau nurašyti nudėvėtą turtą, mokestinė sistema turi kitų privalumų.
„Niekas daugiau neturi tokios tvarkos kaip Estija, tai kaip ir eksperimentas. Net po to, kai estai, jų nuomone, labai sėkmingai taiko savo praktiką, tokios praktikos sekėjų nedaug. Nežinau, ar Lietuva turėtų būti tarp jų“, - konferencijoje kalbėjo finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Ji priminė, kad Lietuvoje galioja pelno mokesčio išimtys įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus. Anot jos, įvertinus visas Lietuvos pelno mokesčio sistemos privalumus, kurie buvo apžvelgti ir Europos Komisijos, kurie šiuo metu siekia suvienodinti pelno mokesčio bazę, Lietuva atsidūrė ES valstybių sąrašo viršuje.
„Mano pasirinkimas visada būtų mažesnis mokestis, platesnė bazė. Mažiau išimčių, paprasčiau visiems“, - sakė I. Šimonytė.
Tuo tarpu LPK viceprezidentas Gediminas Rainys akcentuoja žemą investicijų lygį Lietuvoje. „Pagal privataus sektoriaus investicijų santykį su BVP Europoje, Lietuva yra rikiuotės uodegoje ir lenkia tik Airiją. Viena esminių prastos investicijų kokybės priežasčių – nepakankamas apyvartinių lėšų kiekis investicijoms versle. Tad perėjimas prie nulinio pelno mokesčio tarifo investicijoms padidintų apyvartinių lėšų kiekį įmonėse, paskatintų investicijų, o ilgainiui – ir Lietuvos konkurencingumo augimą“, - sakė LPK viceprezidentas.
Tokių pokyčių šalininkai įsitikinę, kad siūlymas investicijoms taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą nereikalauja visaapimančios Pelno mokesčio įstatymo peržiūros. Anot jų, įgyvendinus šį siūlymą valstybės biudžetas susidurtų tik su trumpalaikiais netekimais, kurie sugrįžtų į biudžetą kitų mokesčių forma: gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir „Sodros“. Ilguoju laikotarpiu mokesčių pajamos augtų dėl didėjančios darbuotojų darbo užmokesčio bazės.
