Jau 1994 metais užsienio spauda Estiją išskirdavo kaip Baltijos šalių pirmūnę. Ši šalis buvo pirmoji pakviesta derėtis dėl narystės ES. Ji pirmoji įsivedė eurą, lengviau išgyveno krizę: patyrė mažesnį nuosmukį ir spartesnį ūkio atsigavimą.

Tarpukario Latvija buvo stipriausia iš minėto trejeto kultūrine, socialine ir ekonomine prasme, Estija buvo antroji, Lietuva tuo metu neabejotinai buvo paskutinė sąraše, rašoma minėtoje apžvalgoje. Prieš pirmąjį pasaulinį karą Rygoje dirbo daug lietuvių emigrantų, kurie turėjo bežemių, sunkiai besiveršiančių varguolių įvaizdį. Per kiek mažiau nei šimtą metų lyderio poziciją Latvija atidavė Estijai, į antrą vietą pasistūmėjo Lietuva.

Mokslininkai, tarp jų VU sociologijos profesorius Zenonas Norkus, apžvelgia kelias priežastis, kurios skyrė Estiją nuo Lietuvos ir Latvijos ir padėjo aplenkti šias šalis.

1. Estijos geografinė padėtis . Jie moka suomiškai ir sovietinės okupacijos metais galėjo stebėti suomių televizijos kanalus. Po nepriklausomybės atkūrimo šalis tapo puikiu traukos objektu norintiems apsipirkti ar praleisti savaitgalį suomiams. Dėl mažesnių kalbos ir kultūrinių skirtumų Estija buvo patrauklesnė erdvė suomių ir švedų investicijoms. Tuo pačiu dalis estų gali dirbti Suomijoje ir nepalikti namų ilgesniam ar visam laikui, kaip kad laimės Airijoje ar D. Britanijoje ieškantys lietuviai ir latviai.

2. Sovietmečiu Estijos ekonomika buvo mažiau sugriauta . Estijos ūkis buvo mažiau struktūriškai išardytas sovietinės sistemos, nei Latvijos ar Lietuvos, kur kai kurios šakos buvo mažiau pažengusios, kas lėmė ir sunkesnę adaptaciją po nepriklausomybės paskelbimo.

3. Radikalesnis perėjimas prie kapitalizmo . Estijos vyriausybė priėmė „šoko terapijos“ sprendimą dėl perėjimo prie rinkos sąlygų, kai Latvija ir ypač Lietuva pasirinko laipsnišką perėjimą. Tuo tarpu Estija maksimaliai tempais ėmėsi radikalių reformų. Kol lietuviai buvo užsiėmę kuo didesne privatizacija, estai rūpinosi stabilizacija ir metais anksčiau nei Lietuva paliko rublio zoną ir įsivedė nacionalinę valiutą. Lietuvoje „parazitinės“ veiklos šiuo laikotarpiu buvo daugiau, tai iš dalies paaiškina ir tai, kodėl šalis krito į didesnę recesiją, nei Estija.

Privatizacijos būdai . Lietuva privatizuodama valstybines įmones pirmenybę teikė ten jau dirbantiems. Estai tuo tarpu įkūrė agentūrą, kuri rūpinosi privatizacija, teikiant pirmenybę užsienio investuotojams, kurie turėjo lėšų investicijoms ir reikalingų žinių verslui plėtoti.

Tarp kitų svarbių faktų minimas ir protestantizmas, bei dešiniųjų jėgų pergalė pirmuosiuose rinkimuose. Šių politinių jėgų laimėjimas leido greičiau, radikaliau imtis reikalingų reformų, kuomet lietuviai į valdžią išsirinko postkomunistines jėgas. Tekste cituojama Vokietijos tyrėja Katrina Mattuscha, kuri reziumuoja, kad lietuviai orientuoti į tradicines šeimos vertybes, gana valdingi, turi stiprų reikalavimą dėl lygybės visuomenėje, priešiškiau nusiteikę dėl kapitalistinių vertybių ir menkai pasitiki savo jėgomis.

Tuo tarpu estai didesni individualistai, jie roles šeimoje supranta mažiau tradiciškai ir veikia autonomiškiau, yra labiau orientuoti į rezultatą ir mažiau suinteresuoti lygybe visuomenėje. Tuo tarpu latviai – kažkur per vidurį tarp estų ir lietuvių. Kurį laiką pirmavusi tarp trijų Baltijos šalių paskutinė likusi Latvija tokį smukimą veikiausiai patyrė todėl, kad latviai savo šalyje artėja prie tautinės mažumos, prie padėties prisidėjo emigracija, Rusijos grėsmė ir kt.priežastys.