Trišalė taryba, kurią sudaro darbdaviai, profesinės sąjungos ir Vyriausybė, dar prieš metus kalbėjo, kad minimaliąją mėnesinę algą (MMA) būtų galima didinti 100 Lt nuo šių metų liepos.
Mažųjų įmonių savininkai tam nepritarė, o Vyriausybė atėjus vasarai prakalbo, kad MMA didinimas biudžetui gali kainuoti 100 mln. Lt.
Galiausiai valdžia pasiūlė MMA didinti kitų metų vasarą ir tik 50 Lt. Profesinės sąjungos tai laiko pasityčiojimu ir vakar, minėdamos tarptautinę oraus darbo dieną, surengė protesto eiseną.
Kai kurie ekonomistai mano, kad neišgalintys daugiau nei minimalų atlyginimą mokėti verslininkai turi bankrutuoti. O nedidelių įmonių atstovai sako, kad tokiu atveju visiškai įsigalėtų stambusis kapitalas ir oligarchija.
Gyvename absurde
Ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, kad minimalios mėnesinės algos sąvokos apskritai neturėtų būti, o dirbantieji privalo gauti tokį atlygį, iš kurio galėtų bent sumokėti už komunalines paslaugas ir prasimaitinti. „Jei jau labai reikia oficialiai patvirtinti tą minimumą, jis šiandien turi būti ne mažesnis kaip 1 100–1 200 Lt atskaičius mokesčius“, – tvirtino ji.
Ekonomistės nuomone, jei verslininkas teigia negalintis tiek mokėti savo darbuotojui, jis turi bankrutuoti. „Įsivaizduokite, kad degalinėje prisipilu pilną baką benzino ir paskui pasakau, kad mano finansinės galimybės leidžia mokėti tik už pusę to kiekio. Tai būtų absurdas, bet toks absurdas egzistuoja mūsų ekonomikoje, – kalbėjo A.Maldeikienė. – Mes žaidžiame su tikrove: vieni vaidina, kad moka, kiti vaidina dirbančius. Nenorintieji dalyvauti tame absurde emigruoja. Toks kelias yra pražūtingas šaliai.“
Dotuojame verslą?
Pasak A.Maldeikienės, MMA mokantys verslininkai daro žalą visuomenei, nes jų darbuotojams valstybė turi mokėti kompensacijas už komunalines paslaugas ir teikti kitas lengvatas. „Jeigu tie žmonės dirbtų vien už varganą kelių šimtų litų algą, negaudami iš valstybės socialinės paramos, jie negalėtų išgyventi. Vadinasi, mokesčių mokėtojai remia verslą, – aiškino ekonomistė. – Dar blogiau, kai tokiose įmonėse prie MMA mokami vokeliai. Tada sąžiningi mokesčių mokėtojai apvagiami dvigubai: jie turi finansuoti nesąžiningą verslą per socialines išmokas ir dar negauti mokesčių nuo nelegalių pajamų. Todėl toks verslas yra kaip vėžys valstybės ekonomikoje.“
A.Maldeikienės teigimu, dabartinė MMA iškraipo darbo rinką, mat verslininkai, galintys mokėti didesnes algas, yra priversti to nedaryti, nes neatlaikytų konkurencijos su nupiginančiais darbo jėgą.
Reikia skaičiuoti
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius prieštarauja nuomonei, kad negalinčių mokėti daugiau kaip minimalią algą verslininkų bankrotai būtų naudingi valstybei. „Didelę dalį mokesčių surenkama būtent iš vidutinių ir smulkiųjų įmonių, jos sukuria daug darbo vietų neturintiems aukštos kvalifikacijos žmonėms, – teigė jis. – Be to, jau dabar yra pernelyg įsigalėjęs stambusis kapitalas, kuris vis labiau diktuoja savo sąlygas. O visame demokratiškame pasaulyje vidutinis verslas užtikrina visuomenės stabilumą ir sveiką konkurenciją, neleidžia įsigalėti monopolijoms.“
Pasak A.Mackevičiaus, didelis darbo jėgos apmokestinimas slegia verslą, todėl valdžia turėtų įvesti progresinius mokesčius, kad jų našta būtų paskirstoma pagal gaunamų pajamų dydį. „Mokėdamas MMA verslininkas iš tikrųjų turi skirti 1,2 tūkst. Lt, už kuriuos reikia ne tik išmokėti tuos 678 Lt kaip algą, bet ir atidėti mokesčiams valstybei bei dar sutaupyti darbuotojo atostogoms“, – aiškino jis.
Verslininkas taip pat argumentavo, kad šalies ekonomika po 2009 m. krizės tik nuo pavasario pradėjo atsigauti. „Pagal apyvartą esame 2007 m. lygyje, kai MMA buvo 700 Lt iki mokesčių, o padidinta ji 2008 m., kai daug kur versle iš tikrųjų pagausėjo pajamų. Bet dabar tokio pakilimo toli gražu nėra“, – tvirtino A.Mackevičius.
Jo nuomone, posėdžiaujantieji Trišalėje taryboje turėtų labiau analizuoti statistinę informaciją, matyti realias galimybes, remtis ekonomikos rodikliais, o ne emocijomis.
Lietuvos pramonininkų konfederacija MMA padidinimui neprieštarauja.
Žlunga nacionalinis susitarimas
Trišalė taryba kasmet pasirašo nacionalinį susitarimo dokumentą, kuriuo, bent jau kaip skelbiama, įtvirtinami pagrindiniai ateinančių metų darbai. Būtent MMA trukdo susitarti dėl 2012 m. dokumento projekto.
Profesinės sąjungos paskelbė, kad Vyriausybė socialiniams partneriams siūlo pasirašyti dokumentą, kuris tėra deklaratyvių teiginių rinkinys, nepagrįstas konkrečiais faktais ir skaičiavimais. Taip pat valdžia apkaltinta pažadų nevykdymu.
„Raginusi profesines sąjungas ir darbdavius susitarti dėl MMA didinimo ir šiems sutarus, kad MMA gali didėti iki 1 000 Lt, Vyriausybė iki šiol vilkino galutinį sprendimą, o dabar skelbia, kad jei bus tinkamos sąlygos, kitais metais nuo liepos 1 dienos būtų galima planuoti minimalią algą padidinti iki 850 litų, – rašoma Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinio centro pranešime. – Tuo pat metu siūlomas viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymas ar net mažinimas, vadinasi, toliau skurs gaisrininkai, policininkai, mokytojai, gydytojai, kitas personalas, o Vyriausybės klerkai, Seimo nariai, ministerijų darbuotojai lepinsis piniginiais priedais ir kitomis privilegijomis.“
Turi didėti ir neapmokestinamasis pajamų dydis
Jonas Guzavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas
Pramoninkai sutinka, kad MMA gali didėti iki 1 000 Lt, nes žmonėms turi būti didesnė motyvacija dirbti nei gyventi iš socialinių išmokų. Tačiau būtina lygiai tiek pat didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Kitaip padidės mokesčių suma ir žmogus mažai pajaus atlyginimo padidėjimą. Nemanau, kad valstybės skaičiavimai, esą padidinus MMA bus prarandami šimtai milijonų litų, yra tikslūs. Juk niekas neapskaičiavo, kiek tada mažiau reikės mokėti socialinių išmokų, kaip tegul ir nedaug padidėjusios pajamos paveiks vidaus vartojimą ir verslą, jo mokamus mokesčius. Antra vertus, galima suprasti ir valdžios būgštavimus, nes pasaulio ekonomikoje situacija nėra aiški ir stabili.
Minimumas turi siekti bent skurdo ribą
Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas
Profesinės sąjungos linkusios sutikti, kad nuo ateinančių metų sausio MMA būtina padidinti bent iki 900 Lt, nors reikalavome 1 000 Lt. Tada po mokesčių žmogus gautų apie 700 Lt. Tai yra oficiali absoliutaus skurdo riba Lietuvoje. Beje, tokia riba buvo pernai, o šiemet ji turėtų dar padidėti, nes brango daug prekių ir paslaugų. Taip pat neatsisakome siekiamybės kitų metų liepą MMA didinti iki 1 000 Lt. Penktadienį minėdami tarptautinę oraus darbo dieną surengėme protesto akciją dėl to, kad gaunamos pajamos neužtikrina jokio orumo, o tik egzistenciją.
