Prieš kelis mėnesius "Swedbank" analitikų atliktas tyrimas parodė, kad visose trijose Baltijos valstybėse drabužių ir avalynės kainos jau viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį - Lietuvoje 7 proc., Latvijoje - 8, o Estijoje - 2 procentais.
"Dnb Nord" vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka sakė, kad importuojamų ekonominės klasės, kitaip tariant, neprabangių drabužių, siuvamų dažniausiai Kinijoje, Vietname ar Indijoje, kaina priklauso nuo siuntos dydžio. Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai užsakymų dydžiu toli gražu negali prilygti milžinams, kurie išplitę po visą Vakarų Europą, todėl ir tos pačios ar prastesnės kokybės drabužio kaina Lietuvos pirkėjui yra didesnė.
"Lietuvai neužtenka derybinės galios atliekant pradinį užsakymą, tad ir pirkėjas moka daugiau už vieną vienetą", - aiškino pašnekovė. Plėstis mūsų krašte prekybos tinklams neapsimoka dėl tos pačios priežasties - menko rinkos dydžio. Pavyzdžiui, ekonominės klasės drabužiais prekiaujančiam tinklui "H&M" išlaikyti parduotuvę Lenkijoje kainuoja mažiau nei Lietuvoje, nes ten suvažiuoja daugiau pirkėjų, tarp jų - ir pirkėjų iš Lietuvos.
"Į Lietuvą atėjo keli didesni nebrangių, gana kokybiškų drabužių tinklai, tokie kaip "Marks&Spencer", tačiau jų plėtra nėra įspūdinga. Internetinės parduotuvės yra gerokai prieinamesnis variantas tokioms rinkoms kaip Lietuva", - mano J.Rojaka.
