"Jei artimiausią ketvirtį šis skaičius daug nesumažės, fondų valdytojai turi pagrįsti, jog taip laikyti lėšas pelningiau, ir paaiškinti savo investavimo strategiją", - teigia Viktorija Trimbel, Finansų analitikų asociacijos valdybos narė.
Kitaip, pasak jos, kils rimtų abejonių dėl fondų investavimo strategijos, o būsimus pensininkus tokia informacija gali paskatinti net galvoti apie fondo valdytojo keitimą (keisti įmonę, kuriai patikėtos pensijai kaupiamos lėšos, galima ne anksčiau kaip po 3 m.).
Virgilijus Poderys, Vertybinių popierių komisijos pirmininkas, tikina, jog padėtis sparčiai gerėja - nepatvirtintais įmonių duomenimis, visų pensijų fondų lėšų dalis, laikoma bankų indėliuose, iki šios dienos sumažėjo nuo 43 proc. iki 18 proc. Jo teigimu, birželio 15 d. gavę lėšas fondų valdytojai sugaišo investuoti ir dėl neįvertintų įstatymais numatytų ribojimų.
"Įstatymas draudžia investuoti į investicinius fondus, kurie investuoja į išvestinius vertybinius popierius. Visiems buvo netikėta, kad Europoje bemaž nėra investicinių fondų, kurie to nedarytų, mat toks ribojimas ES panaikintas tik pernai. Skubiai teiksime Seimui įstatymo pataisą, kad šis trukdis investuotojams būtų panaikintas", - teigė V. Poderys.