Tačiau Lietuvos darbo birža nevertina ekonominio naudingumo faktoriaus ir nesirūpina, jog kelionė asmeniui į kitą rajoną reguliaraus susisiekimo autobusais ar traukiniais per mėnesį gali atsieiti net 40 proc. būsimos jo algos. Maža to, skaičiuoti mokantys žmonės, atsisakę siūlomo darbo už minimalią algą kitame rajone, nebefigūruoja darbo ieškančių žmonių sąrašuose, negali gauti išmokų bei savo lėšomis turi apsidrausti privalomuoju sveikatos draudimu.

Ekonomiškai nenaudingų siūlymų atsisakymas netoleruojamas

Trakuose gyvenančiai Olgai (vardas pakeistas – DELFI) Vilniaus teritorinės darbo biržos Trakų skyriaus specialistai pateikė siūlymą dirbti Vilniuje Minsko plente įsikūrusioje įmonėje „Girteka Logistics“. Moteris teigia, kad Darbo biržoje buvo išaiškinta, jog darbuotojus į darbą ir iš jo ketinama vežti įmonės autobusais, darbas truks darbo dienomis. Tačiau esą nuvykus į pačią įmonę paaiškėjo, kad autobuso nebus, o darbas privalomas ir šeštadieniais.

Pasak Olgos, ji įvertinusi, kiek jai kainuos kiekvieną dieną nuvykti į darbą ir grįžti namo, bei pamačiusi, kad iš pasiūlytos minimalios algos, kuri „ant popieriaus“ sudaro 800 Lt, o „į rankas“ - 670 Lt, liks ne tiek ir daug, siūlomo darbo atsisakė.

Kelionė autobusu iš Trakų į Vilnių šiuo metu kainuoja apie 6-7 Lt, traukiniu – 6,2 Lt. Jeigu skaičiuotume, kad per mėnesį yra 22 darbo dienos, tokiu atveju kelionė į darbą ir atgal traukiniu gali kainuoti 273 Lt per mėnesį ir čia neapskaičiuojama asmens kelionė nuo geležinkelio stoties iki konkrečios darbo vietos.

Olgai kelionės iš Trakų ir atgal būtų sudariusios apie 40 proc. būsimo minimalaus atlyginimo.

Maža to, moteris teigia auginanti devynerių metų vaiką, tad būtų neturėjusi, kur jo palikti šeštadieniais. Tai buvo dar viena priežastis, privertusi ją nepriimti darbo pasiūlymo, bet darbo atsisakymas lėmė jos pavardės išbraukimą iš darbo ieškančių žmonių sąrašų.

Toks sprendimas reiškia, kad asmeniui Darbo birža nebeteikia jokių kitų darbo pasiūlymų, jis negali gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos bei turi savo lėšomis apsidrausti privalomuoju sveikatos draudimu.

Svarbiausia kelionės trukmė – ne kaina

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė DELFI nurodė, kad aptariamuoju atveju darbdavys „Girteka“ darbo mugėje ieškojo darbuotojų ir paprašė žmonių atvykti patiems į darbą tik vieną savaitę – esą vėliau darbuotojai būtų buvę vežiojami įmonės autobusu.

Vilniaus darbo biržos Trakų skyriaus žiniomis, šioje įmonėje dirba darbuotojai iš Vilniaus, Trakų, Lentvario, Elektrėnų ir jie išties yra vežiojami įmonės autobusais.

Be to, pasak Lietuvos darbo biržos atstovės M. Jankauskienės, darbdavys užtikrino, kad normali darbo savaitė trunka penkias dienas, tačiau esant skubių užsakymų gali būti paprašyta padirbėti ir šeštadieniais, bet už tai esą mokama dvigubai.

Tačiau netgi jeigu šis darbdavys išties užtikrino pavėžėjimą darbuotojams iš darbo ir atgal, kiti darbdaviai tokie geri gali ir nebūti, o Darbo birža neskaičiuoja, ar bedarbiui ekonomiškai bus naudinga važiuoti į darbą kitame rajone ir transportui išleisti trečdalį ar pusę algos.

Pagal Užimtumo rėmimo įstatymą, bedarbiui siūlomas darbas turi atitikti jo profesinį pasirengimą ir gebėjimus, be to, vykimo į darbovietę ir grįžimo trukmė viešuoju ar tarpmiestiniu transportu negali viršyti 3 valandų. Išimtis daroma neįgaliesiems ir įsipareigojimų šeimai turintiems asmenims, kurių vykimas į darbą ir grįžimas iš jo negali viršyti 2 valandų trukmės.

Tačiau įstatyme apie ekonominį naudingumą neužsimenama. Taigi iš esmės Darbo birža bedarbiui gali siūlyti darbą kitame rajone, nesirūpindama, kokią dalį darbuotojo netektų pinigų sudarys būtinosios su darbu susijusios išlaidos. Tuo tarpu ekonomiškai nenaudingo pasiūlymo atsisakymas iškart reiškia bendradarbiavimo tarp Darbo biržos ir bedarbio nutrūkimą.

M.P.Balašaitis: nesiūlyti ekonomiškai nenaudingo darbo mes negalime

Mindaugas Balašaitis

Lietuvos darbo biržos vadovas Mindaugas Petras Balašaitis sako, kad jo vadovaujamos įstaigos specialistai teikdami bedarbiams darbo pasiūlymus atsižvelgia į rinkos pasiūlą ir paklausą bei siūlo priimtiniausią variantą – tačiau esą nesiūlyti to, kas leidžiama pagal įstatymus, negalima.

Vadinasi, jeigu įstatymas leidžia siūlyti darbą kitame rajone, kai nuvykimas į darbą ir grįžimas iš jo negali viršyti 2-3 valandų, tai neteikti tokio pasiūlymo, jei jis ekonomiškai nenaudingas, negalima.

„Darbo biržos specialistai turi atsižvelgti į darbo rinkos pasiūlą ir paklausą bei siūlyti žmogui priimtiniausią variantą, bet nesiūlyti to, kas yra leidžiama įstatymų rėmuose, negalima. O toliau yra žmogaus pasirinkimas“, - DELFI aiškino Darbo biržos vadovas.

Tačiau pasiteiravus, kodėl racionalus žmogaus pasirinkimas – atsisakyti ekonomiškai nenaudingo darbo pasiūlymo – iškart reiškia išbraukimą iš bedarbių gretų, M.P. Balašaitis sako, jog kai kurie žmonės tiek racionalūs, kad paskaičiuoja, ar jiems naudingiau gauti socialines išmokas, ar dirbti už minimalią algą.

„Apmaudžiausia, kad žmonės kartais net pasiskaičiuoja, jog socialinė išmoka jiems apsimoka labiau už minimalų atlyginimą. To neturėtų būti“, - svarstė pašnekovas.

„Sutarkime, kad atlyginimą žmogus užsidirba. Jeigu jam šiandieną yra siūloma minimalus atlyginimas, jis įsidarbinęs galbūt tobulės arba pasieks rezultatų, rinkoje dėsniai išlygins atlyginimą, kad jis būtų konkurencingas“, - teigė M.P. Balašaitis.

Pasak Lietuvos darbo biržos vadovo, minimalus atlyginimas asmeniui yra tarsi startas darbo rinkoje, tačiau jeigu žmogus jo atsisako, tai natūraliai nutrūksta bedarbio ir Darbo biržos bendradarbiavimas. Maža to, anot M.P. Balašaičio, išlaidos, susijusios su darbu, priklauso ir nuo konkretaus asmens poreikių, todėl Darbo birža negali apskaičiuoti, ar bedarbis į darbą pageidaus vykti nuosavu automobiliu, limuzinu, viešuoju transportu, kiek tai kainuos, kokią išlaidų dalį sudarys jo pietūs ir panašiai.