Praėjo nepilnas pusmetis. Ar kas pasikeitė? Turim tuos nelemtus „kubiliukus“ (taip kasos aparatus vadina turgavietės prekiautojai). Turgavietes paliko trečdalis dirbančiųjų – daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, kuriems darbas su kasos aparatu pasidarė sudėtingas. Užkniso „kubiliukų“ tampymas rankinėse po darbo į namus ir anksti ryte vėl į darbą. Praėjus nepilnam pusmečiui, „kubiliukai“ pradėjo streikuoti – reikalauti remonto. Skubus meistro atvykimas į turgų ir 1 val. remontas kainuoja – 170 Lt. Kelios valandos darbo arti – 400 Lt, o mėsos produktai gulėti ilgai negali. Tai ženklios smulkaus verslo finansinės sąnaudos ir psichologinė įtampa. Darbą turguje, kaip papildomą galimybę prisidurti prie pensijos (dažnai tik savaitgaliais) priversti palikti vyresni ir neįgalūs asmenys. Įvyko tai, ką valdžia ir buvo suplanavusi. Verslo liudijimų turėtojų parduodami mėsos ir jos gaminių kiekiai sumažėjo apie 40 procentų. Tuščias vietas turgavietėse ir prarastos rinkos dalį suskubo užimti stambios maisto perdirbimo įmonės, mėsos importuotojai į Lietuvą, kurie nemenka dalimi ir inicijavo „kubiliukų“ atsiradimą.

Turgus supanašėjo su prekybos centru prekių pasiūla ir kainom. Neliko laiko derybom, nyksta turgaus dvasia. O juk valdžia visomis galimomis priemonėmis visai Lietuvai ištransliavo apie turgavietėse vyraujantį „šešėlį“, kontrabandą, slepiamas pajamas ir pažadus, kad tik įvedus kasos aparatus turginukams, strėle į viršų pakils jų daromos apyvartos, į biudžetą bus surinkta per 100 milijonų litų mokesčių, Pensininkams grąžintos pensijos, motinoms išmokos. Šiandiena atsakingai galime atsakyti į klausimą ar bus surinkta daugiau mokesčių? Tikrai ne. Likę turgavietės prekiautojai – fiziniai asmenys, artėdami prie leistinos apyvartos ribos, nutrauks savo veiklą. Nesiregistruos PVM mokėtoju, nes pagal 2010 m. GPM įstatymo pakeistas nuostatas PVM mokėtojais įsiregistravę savarankiškai dirbantys asmenys nuo 2012 m. sausio1d. nebegalės vykdyti individualios veiklos pagal verslo liudijimą. Sekančios veiklos formos individualiam asmeniui nėra patrauklios dėl sudėtingos administracinės naštos.

Finansų ministrė I.Šimonytė jau dabar jausdama, kad teks pasiaiškinti visuomenei dėl nesurinkto „milijardo iš šešėlio“ ir eilinių nevykusių sprendimų – ginasi, kad, apskritai, būta tokių planų – „nėra tokio dalyko, kaip milijardas iš šešėlio. Nežinau, kas tą tautosaką sukūrė, bet tegul jis ją ir aiškina“.

Galime priminti tautosakos pagrindinius autorius – LR vyriausybės kabinetas su pirmininku A.Kubilium, Žemės ūkio ministru K.Starkevičium ir pačia finansų ministre I. Šimonyte priešakyje. Dar reikėtų paminėti ,,didįjį smulkaus verslo žinovą”, stambaus užsienio kapitalo atstovą, prekybos centrų ir stambiųjų gamintojų sąskaitų saugotoją „Swedbank” vyr. ekonomistą N. Mačiulį, kuriam „šešėliniai milijardai” siejasi tik su turgaus prekiautoju. Gal E. Mačiuliui per daug sudėtinga įvardinti, jog vien skaidriai sutvarkius atominės elektrinės uždarymo procedūras atsirastų tas milijardas?

Lengviau juodinti turgaus prekiautoją ir toliau sekti pasakas apie turguose „besislepiančius milijardu” ir kasos aparatų naudą juos surasti. Belieka tik apgailestauti, kad dar neišrastas toks kasos aparatas, kuris pamatuotų, kieno naudą atstovauja gerbiamas ,„didysis smulkaus verslo žinovas” taip uoliai iš piršto laužtomis įžvalgomis menkinantis turgaviečių verslą. Drąsiai galima pasakyti, jog šaliai reikalingo „milijardo iš šešėlio“ ieškota ne ten. Gal geriau apsičiupinėti viešuosius pirkimus, kur, pasak, konservatorių premjero A.Kubiliaus - iš 10 mlrd. metinio biudžeto 3 – 4 mlrd. patenka į „šešėlį“. O gal „didysis smulkaus verslo žinovas“ Mačiulis tuos milijardus ir turėjo galvoje, tik neišdrįso įvardinti?

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją