„Šis sprendimas vien dėl tų 50 Lt gali būti nepalankiai sutiktas profsąjungų. Atsižvelgiant į tai, kad šios papildomos pajamos bus apmokestinamos, pajamų prieaugis bus toks menkas, kad veikiau visus įaudrins nei padės spręsti kažkokias problemas“, – ketvirtadienį po DELFI konferencijos sakė ekonomistas.
Preliminariai skaičiuojant, 50 Lt padidinus minimalią algą po mokesčių darbuotojas gautų apie 715 Lt, dabar jo atlyginimas yra 35 Lt mažesnis – apie 680 Lt. Vaikų neturintiems minimalios algos gavėjams mokesčiai pradedami skaičiuoti nuo 460 Lt.
Jo nuomone, geriausia alternatyva buvo minimalią algą didinti bent iki 900 Lt ir kartu kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį.
„Tuomet galima buvo tikėtis šiek tiek apčiuopiamesnės įtakos tiek disponuojamoms pajamos, tiek vidaus vartojimui. Šį klausimą mes turime nagrinėti vidaus vartojimo kontekste, nes nedarant nieko, jis gali pradėti gesti, o tai yra paskutinis mūsų ekonomikos arkliukas, kuris dar gali vežti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis yra įsitikinęs, kad minimalios algos kėlimo nauda valstybei būtų didesnė nei išlaidos, kurias ji patirtų kai kuriems biudžetininkams mokėdama didesnes algas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas minimalaus atlyginimo didinimą „į rankas“ kiek daugiau nei trisdešimčia litų vadina pasityčiojimu.
Profsąjungos dar pernai rudenį siūlė minimalią algą 100 Lt didinti nuo šių metų liepos, o dar 100 Lt pridėti nuo 2012 m. sausio.
Lietuvoje mokamas minimalus atlyginimas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir lenkia tik Rumuniją bei Bulgariją.
Pavyzdžiui, šių metų sausį minimalus darbo užmokestis Rumunijoje buvo 490 Lt, o Bulgarijoje – 424 Lt neatskaičius mokesčių. Tuo metu kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 877 Lt ir 959 Lt.