Seimo narių nuomone, tokia tvarka netinkama ir siūlo keisti Draudimo įstatymą.
Jei Seime būtų priimta jų užregistruota pataisa, Draudimo priežiūros komisijai atitektų ne tik savanoriškojo, bet ir privalomojo draudimo įmokų dalis, tačiau ji būtų kiek mažesnė nei mokama dabar.
Šiuo metu nuo savanoriškai apsidraudusio asmens įmokos šios komisijos veiklai finansuoti atskaitoma 0,47 proc.
Pataisos autorių nuomone, sudarius vienodas sąlygas draudimo rinkos dalyviams, atskaitymai visoms draudimo įmokoms galėtų būti sumažinti iki 0,37-0,36 proc.
Anot parlamentarų, dabartinė tvarka nėra tinkama, nes transporto priemonių privalomojo draudimo dalis sudaro beveik pusę (44,6 proc.) visų draudimo įmokų, o jos neprisideda prie komisijos išlaikymo, kuris per metus kainuoja beveik 4 mln. litų.
Draudžiant kitomis privalomomis draudimo rūšimis, pavyzdžiui, advokatų, antstolių, ar medikų, dabar atskaitymų komisijai taip pat daryti nereikia.
Didžiausią dalį privalomojo draudimo rinkos valdančių bendrovių atstovai įsitikinę, kad įstatymo pataisa joms taptų papildoma našta, tačiau klientams vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainos nepadidėtų.
"Šis mokestis nebūtų didelis, todėl pradėjus jį taikyti įmoka teoriškai galėtų padidėti 1-2 litais. Niekas dėl tokio pokyčio nebandys kelti kainų", - prognozavo "Lietuvos draudimo" Transporto draudimo skyriaus vadovas Vaidotas Krencius.
Vis dėlto daug vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių pasirašančioms įmonėms planuojami atskaitymai gali virsti papildoma našta. "Vien "Lietuvos draudimas" per merus turėtų sumokėti apie 200 tūkstančių litų", - sakė V.Krencius.
Šiais metais Draudimo priežiūros komisijai išlaikyti draudikai sumokėjo beveik 4 mln. litų, o valstybė iš biudžeto - 100 tūkst. litų