Pagal eksporto augimą šių metų pirmą ketvirtį ES rinkoje Lietuva pakilo į ketvirtą vietą. Vis dėlto per daug tuo džiaugtis neverta – po gilaus kritimo turėjome, kur kilti. Tačiau dabar Lietuvos ekonomikos lokomotyvu vadinamo eksporto augimas pradėjo lėtėti. Kol kas eksportas auga, bet jau kur kas lėčiau.
Realybė kitokia negu prognozės
Naujausi statistikos duomenys rodo, kad eksporto augimas pradėjo lėtėti.
„Priežastys paprastos – neigiamos pasaulio ekonomikos tendencijos. Rinkose, į kurias Lietuva eksportuoja, ekonomikos augimas lėtėja, taigi ir žmonės mažiau perka įvairių produktų bei paslaugų“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Šią išvadą patvirtina ir 130 stambiausių šalyje įmonių vadovų apklausa. Antrą šių metų ketvirtį net 69 proc. Lietuvos įmonių vadovų tikėjosi, kad eksporto apimtis augs, o štai trečią ketvirtį tokių liko tik apie 40 proc. Ar jau atėjo laikas skambinti visais varpais? Neskubėkime.
Vis drąsiau prognozuojama, kad antros krizės bangos nebus. Tai, kas vyksta dabar, – laikini svyravimai. Tačiau ekonomikos augimas visgi bus lėtesnis nei buvo planuota.
Antra vertus, gelbėjantis iš krizės ekonomikos augimas buvo skatinamas, mažinami mokesčiai, mažėjo palūkanų normos. Be to, įmonės, laukdamos ekonomikos atsigavimo, stengėsi kuo sparčiau papildyti atsargas. Dabar reikia pažaboti augančias kainas ir biudžeto deficitus, tačiau skatinimo beveik neliko.
Importas įveikė eksportą
Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvos eksportas padidėjo net 41,2 proc. Į Rusiją eksportavome 15,9 proc., į Latviją – 9,5 proc., į Vokietiją – 9,1 proc. produkcijos. Stipriai paaugo eksportas į kaimyninę Baltarusiją. Iš viso 2011 m. birželio mėn. eksportuota prekių už 6,1 mlrd. Lt. Tačiau importuota už 6,6 mlrd. Lt. Taigi „užauginome“ 500 mln. Lt deficitą.
Pasak analitiko A.Izgorodino, eksporto indėlis į šalies ekonomiką yra didelis, tačiau galima sakyti ir kitaip: „Kai kalbame apie eksporto įtaką BVP, tai turime galvoje grynąjį eksportą, t.y. eksporto ir importo skirtumą. Kol kas jis yra neigiamas jau tris ketvirčius.“
Svarbu pridurti, kad jau kelintus metus iš eilės žemės ūkio ir maisto produktų eksportuojame daugiau nei importuojame. Štai per pirmą šių metų pusmetį šių produktų teigiamas balansas siekė net 592 mln. Lt., o palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo net 68,7 proc. Taigi žemės ūkis ir maisto pramonė dirba efektyviau nei kitos ūkio šakos.
O kaip atrodome šalia savo artimiausių kaimynių? Pernai eksportavome daugiau nei Latvija ir Estija kartu sudėjus.
Didžiausi eksportuotojai
Labiausiai eksportą paaugino naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“ – per pusmetį jos pagamintų produktų eksportas išaugo net 49 proc. ir pasiekė beveik 8 mlrd. Lt. Prieš metus daug kas kritikavo ir net buvo nurašę trąšų gamintoją „Achemą“, o ši, pasinaudojusi palankia padėtimi rinkose, šįmet eksportą padidino net tris kartus ir pasiekė 989,7 mln. Lt.
Kaip paaiškinti tokius gerus įmonės rezultatus? Pasak „Achemos“ gen. direktoriaus Jono Sirvydžio, trąšų kainos rinkose padidėjo beveik 50 proc. Taigi įmonė skubėjo didinti gamybą. Tiesa, išaugo ir sąnaudos, nes brango gamtinės dujos, elektros energija ir ypač amoniakas (net per 55 proc.).
Labai padidėjo automobilių eksportas arba reeksportas (per 90 proc.). Priežastis žinome – Kazachstanas, Rusija ir Baltarusija nuo liepos pradžios įvedė muitus, todėl eksportuotojai labai skubėjo. Antrą pusmetį automobilių eksportas, tikėtina, sumažės iki minimumo.
Daugelis klaidingai menkinančiai vertina reeksportą, tarsi jis būtų ne toks svarbus, kaip šalyje pagamintų produktų eksportas.
„Juk kuo daugiau įmonė reeksportuoja, tuo daugiau gauna pelno ir pajamų, taigi ir moka mokesčius valstybei. Be to, didėjantis įmonės pelningumas suteikia galimybių didinti darbo užmokestį“, – priminė A.Izgorodinas.
Koją kiša devalvacija Baltarusijoje
Ekonomikos krizė Baltarusijoje paveikė ne tik eksportuojančiuosius į šią šalį, bet ir, pavyzdžiui, į Rusiją. Mūsų duomenimis, apie 20 proc. į šią šalį eksportavusių Lietuvos įmonių nukentėjo dėl Baltarusijos valiutos devalvavimo.
Nuvertėjus Baltarusijos valiutai Lietuvos eksportuotojams pasidarė sunkiau išsilaikyti Baltarusijoje. Kita vertus, į Rusijos rinką pradėjo sparčiai plisti atpigusi baltarusių produkcija, dėl to padidėjo konkurencija ir Rusijos rinkoje.
„Eksportas į Baltarusiją nebebus toks didelis ir spartus, be to, finansų analitikai kalba apie antros devalvacijos Baltarusijoje galimybę. Tokiu atveju Lietuvos eksportas į šią valstybę dar sulėtėtų“, – mano A.Izgorodinas.
Įdomu, kad dėl valiutos devalvavimo baltarusių produkcija randa vis daugiau nišų ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas sakė, kad šįmet alaus pardavimas pirmą ketvirtį išaugo 7 proc. Tačiau neskubėkime džiaugtis, nes beveik visą augimą sudaro alaus importas iš Baltarusijos. Per 30 proc. pigesnis baltarusių alus jau užėmė beveik 7 proc. Lietuvos rinkos.
Reikia ieškoti naujų rinkų
Blogai, kad lietuviai eksportuoja į tas pačias šalis, pavyzdžiui, į ES išvežama 61 proc. viso eksporto, o į NVS – 28 proc. Abi rinkos jautriai reaguoja į pasaulinės rinkos pokyčius, pavyzdžiui, Vokietijoje per metus BVP paaugo tik 2,8 proc., o per pastarąjį ketvirtį – vos 0,1 proc.
„Padėtis Rusijoje itin nestabili. Šios šalies ekonomika labai priklauso nuo naftos kainos. Jeigu ji sumažės, tai Rusija gali susidurti su dideliais sunkumais. Mes nepakankamai išnaudojame sparčiai augančių ir besivystančių rinkų pranašumus“, – sako A.Izgorodinas.
Tiesa, Lietuvos eksporto diversifikacija yra didesnė nei kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje. Į ES Estija eksportuoja 69 proc., o Latvija – net 71 proc. viso savo eksporto.
Kokios naujos rinkos? Pramonininkai siūlo atsigręžti į arabų šalis, o „Versli Lietuva“ pataria neužmiršti perspektyvių Kazachstano ir kaimyninių šalių rinkų.
Nors viena kita Lietuvos įmonė bando patekti į naujas rinkas, bet tai padaryti tikrai nelengva dėl skirtingos kultūros, sudėtingų ekonomikos modelių, didelės rizikos. Ar Vyriausybė gali įmonėms padėti? Gali. Pavyzdžiui, finansuoti dalyvavimą parodose, rengti mokymus, seminarus apie naujas rinkas ir plėsti eksporto draudimą. Paradoksalu, kad šiuo metu eksporto draudimas teikiamas tik eksportuojant į stabilias kaimynines šalis, o štai eksporto į Kazachstaną apdrausti dar nėra galimybių.
Italai be mūsų sūrio neišgyvens
Dalius Trumpa, „AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas
Pirmus eksporto rinkų lėtėjimo požymius pajutome jau pavasarį. Tiesa, dabartinės padėties nepavadinčiau krize. Tai ekonomikos augimo lėtėjimas, rinkų apsnūdimas ir kainų mažėjimas. Pagrindinės mūsų eksporto rinkos yra Italija ir Rusija. Italija turi ekonomikos problemų, tačiau italai be mūsų eksportuojamos mocarelos tiesiog neįsivaizduoja savo gyvenimo – ją vartoja bent du kartus per dieną. Jie gali atsisakyti bet kurios kitos prekės, tačiau ne mocarelos. Rusijoje mūsų eksporto sąlygas apsunkino Baltarusijos rublio devalvavimas. Nors Baltarusijoje trūksta pieno produktų, tačiau baltarusiai labai daug atpigusios produkcijos eksportuoja į Rusiją. Vis dėlto manau, kad tokia padėtis ilgai neišsilaikys – valiutos devalvavimo nauda paprastai būna trumpalaikė. Be to, mūsų produkcija Rusijoje turi paklausą.
Turime didinti konkurencingumą
Paulius Lukauskas, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius
Manęs nestebina eksporto augimo lėtėjimas. Esame nedidelė ir atviros ekonomikos šalis, todėl mums įtaką daro pasaulinės rinkos pokyčiai. Pavyzdžiui, eksportas mažėja ir dėl kitų šalių įvestų mokesčių – štai nuo liepos pradžios įsigaliojo muitai automobiliams į Kazachstaną, Rusiją ir Baltarusiją, tad automobilių reeksportas gerokai sumažėjo. Dabar turime stebėti, kaip seksis Vokietijai, kuri yra viena iš pagrindinių mūsų eksporto partnerių. Svarbūs ir naftos kainos pokyčiai. Jeigu naftos kaina kris, tai Rusija susidurs su rimtomis problemomis, nes jos ekonomika priklauso nuo žaliavų kainos. Ko turėtume imtis? Privalome didinti savo konkurencingumą. Beje, kai kurios įmonės krizės metu tapo net konkurencingesnės.
