Pagal verslo liudijimus dirbantys statybininkai iškraipo konkurenciją ir jų turi nelikti – tokią poziciją suformulavo Vyriausybė. Smulkieji verslininkai šiuos planus vadina stambiojo verslo protegavimu. Anot jų, tokie sprendimai prives prie to, kad už sienos perdažymą reikės mokėti tūkstančius litų.
Skirtinga mokesčių našta
Dešimties ar penkiolikos žmonių komanda atlieka statybos darbus nuo projektavimo iki statymo 30–40 proc. pigiau, nes dirba pagal verslo liudijimus. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Adakro Šeštakausko nuomone, mačiusiesiems tokių skelbimų, kurių pilna internete, nebeturėtų kilti klausimas, ar reikia atimti iš statybininkų galimybę dirbti pagal verslo liudijimus, dažniau vadinamus tiesiog patentais.
„Idėja labai paprasta: visi turi dirbti vienodomis sąlygomis. Kodėl vieni registruoja įmones, susitvarko dokumentus ir moka visus mokesčius, o kiti nori būti už juos gudresni?“ – kėlė klausimą A. Šeštakauskas ir patikino žinantis, kad ši idėja sulauks didžiulio pasipriešinimo.
Jam antrino LSA vykdomasis direktorius dr. Vaidotas Šarka: „Logika labai paprasta: jei yra galimybė mokėti mažesnius mokesčius, žmonės visuomet rinksis, kas lengviau ir paprasčiau. O verslo liudijimai kaip tik tokią galimybę ir sudaro. Klausimas: ką į tai gali atsakyti nuo vieno iki dešimties ar kiek daugiau darbuotojų turinčios smulkios įmonės? O vidutinėms ir didelėms lieka tik didinti atlyginimus kas kartą, kai dirbantieji pagal verslo liudijimus kilstelėja savo įkainius.“
Taip, pašnekovų nuomone, įsisuka užburtas įkainių didėjimo ratas, kurį gali sustabdyti tik krizė ar bankrotas, nes, kad ir ką darytų įmonė, ji tampa nekonkurencinga rinkoje. Dr. V. Šarka įsitikinęs: jei tvarka nesikeis, galimybių išgyventi turės tik dirbantieji pagal verslo liudijimus.
„Juk faktas, kad dirbantieji pagal verslo liudijimus kuria naudą tik sau. Žinoma, svarbu, kad jiems nereikia mokėti išmokų, tačiau pridėtinės vertės valstybei beveik nesukuriama, stabdomos technologijos ir naujovės“, – sistemą kritikavo LSA vykdomasis direktorius.
Dr. V. Šarka pažymėjo, kad verslo liudijimų panaikinimas turėtų būti tik pirmas žingsnis, nes palikus galimybę gauti pažymą individualiai veiklai žmonės vėl suskubs ieškoti įstatymų spragų: „Prieš tai nemokėję didelės dalies mokesčių, jie greitai persiorientuos į individualią veiklą pagal verslo pažymas ir galės mokėti tik 5 proc. mokesčių. Tačiau mažoms, smulkioms ir vidutinėms įmonėms tai vis tiek bus didelis peilis, nes mokesčių skirtumas darbuotojui įmonėje ir besidarbuojančiajam individualiai išliks didelis.“
Pašnekovo nuomone, pradės formuotis kitas modelis, iš esmės žlugdysiantis smulkias statybos įmones, tad būtina priimti kompleksinį sprendimą – vadovaujantis verslo laiptų koncepcija, smulkioms ir mažoms įmonėms būtų sukurtos tokios pat sąlygos, kaip ir pasirenkantiesiems individualios veiklos su pažyma verslo modelį. „Taip būtų skatinamas smulkusis ir vidutinis verslas, statybų versle būtų pradėta kurti ir plėtoti smulkias bei vidutines specializuotas įmones“, – aiškino dr. V. Šarka.
Užburtas ratas
Dėl kylančio pasipriešinimo A. Šeštakauskas teisus. Įmonėms nepriklausantys statybininkai planuojamą pertvarką laiko smūgiu į paširdžius – jiems, vos pradedantiems stotis ant kojų, vėl uždaromi visi keliai. Todėl jie žada kiek galėdami priešintis šio sprendimo priėmimui.
„Tokie pakeitimai yra smulkiojo verslo žlugdymas, naudingas tik stambiajam verslui“, – piktinosi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
Z. Sorokienė tvirtino, kad tai, jog daug statybininkų šiandien dirba pagal verslo liudijimus, iš dalies yra pačių statybos įmonių savininkų kaltė. „Prieš kelerius metus, kai statybų verslas klestėjo, kai kurie statybos įmonių savininkai savo darbuotojams vis tiek mokėdavo labai mažus atlyginimus ar net visai jų nemokėdavo. Neapsikentę žmonės išeidavo iš tokių įmonių ir pradėdavo dirbti pagal verslo liudijimus. Dabar trūksta statybų sektoriaus darbuotojų, tad įmonės nori priversti tuos žmones grįžti ir dirbti už minimalius pinigus“, – ji įžvelgė dar vieną stambiojo verslo motyvą inicijuoti tvarkos pakeitimus.
Dr. V. Šarka į šią situaciją siūlo pažiūrėti kitaip. „Dėl verslo liudijimų statybų sektoriuje įsisuko užburtas ratas. 2008 metais, kai dar buvo pakilimas, pagal verslo liudijimus statybų sektoriuje dirbo apie 15 tūkst. žmonių – maždaug 10 proc. visų statybų sektoriaus darbuotojų. Vidutiniškai kiekvienas jų per metus sumokėjo apie 400 litų mokesčių, o pajamų per metus gavo vidutiniškai po 27 tūkst. litų. Mokesčiai čia sudaro tik apie 1–2 proc. Gavus daugiau pajamų, šis santykis tik gerėja“, – skaičiavo jis.
Dr. V. Šarka nesistebi, kad žmonės nenori dirbti turėdami individualios veiklos pažymą – juk tada atsiranda prievolė vykdyti apskaitą, mokėti 5–15 proc. mokesčius nuo gautų pajamų ir taip toliau. Todėl radę galimybę mokesčių nemokėti, specialistai pamažu perėmė verslo liudijimų modelį, o įmonės, ypač mažos, smulkios ir vidutinės, neteko dalies savo specialistų. Norėdamos išlaikyti likusius, įmonės buvo priverstos kelti darbuotojams atlyginimus.
„Įsisuko karuselė. Įmonės pakelia darbuotojams atlyginimus 20 proc., dirbantieji pagal verslo liudijimus sureaguoja ir taip pat padidina įkainius – juk nedirbsi už pusę kainos. Įmonės vėl kilstelėja, smulkieji verslininkai atsako tuo pačiu. Na o rezultatus – kaip 2007–2008 metais kilo darbų kainos, už kiek buvo galima pasisamdyti mūrininką, tinkuotoją, plytelių klojėją ar santechniką – atsimena visi, – kalbėjo dr. V. Šarka. – Ar 10 tūkst. litų atlyginimas statybininkui tuo metu buvo realybė, ar mitas? Darbuotojui pagal verslo liudijimą – realybė, o darbuotojui įmonėje – mitas. Visi keiksnojo statybininkus, esą šie plėšikauja, bet niekas nesirūpino, kad pati valstybė yra sukūrusi idealias ekonomines sąlygas tam vykti.“
Pašnekovo nuomone, svarbiausia šioje istorijoje yra tai, kad tokia situacija ir toliau sėkmingai tęsiasi. Ir net plėtojama toliau. „Specializuotų statybos įmonių (stogdengių, apdailininkų, santechnikos, elektros ir t. t.) Lietuvoje yra vienetai arba jų visai nėra. Realiai jų ir negali būti, kai valstybės finansiškai remiama tik viena – verslo pagal verslo liudijimus – veikla“, – sakė jis.
Gąsdina augsiančiu šešėliu
Z. Sorokienė pripažino: problemų verslo liudijimų srityje yra, ir jas reikia spręsti. Tačiau ne taip – lengva ranka atimant iš tūkstančių žmonių pragyvenimo šaltinį. „Mes sutinkame: reikia panaikinti kai kuriuos veiklos porūšius, leidžiančius dirbti pagal verslo liudijimus. Iš viso statyboje tų porūšių yra apie pusantro šimto, ir tą sąrašą reikia peržiūrėti. Bet tikrai ne viską išbraukti“, – kalbėjo ji ir stebėjosi, kodėl tokius svarbius smulkiajam verslui pokyčius Vyriausybė pasiūlė nepasitarusi su Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija.
A. Šeštakauskas tikino, kad žmonėms pakeisti spyną ar perdažyti sieną niekas netrukdys ir dėl to steigti įmonę nevers. „Suprantama, iš visų patentai nebus atimti, tai būtų absurdas. Čia kalbame apie statybą ir rangą“, – pabrėžė jis. Tik tvarka, kokiais kriterijais vadovaujantis atskirti vienus nuo kitų – kol kas dar nėra sukurta.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys, bendrovės „Panevėžio bičiulis“ direktorius Jonas Gvazdauskas įsitikinęs, kad tokie pakeitimai gali dar labiau paskatinti šešėlinės ekonomikos augimą. „Uždrauskime žmonėms dirbti pagal verslo liudijimus ir ką turėsime? Naujų klientų darbo biržoje ir dar didesnį šešėlį valstybės ekonomikoje. Žmonėms reikia suteikti galimybę dirbti, uždirbti ir prisidėti prie valstybės gerovės“, – sakė jis ir siūlė: užuot naikinus verslo liudijimus statybininkams, geriau didinti jų kainą.
Asociacijos pirmininkė Z. Sorokienė irgi baiminasi, kad negalėdami samdyti statybininkų, dirbančių pagal verslo liudijimus, žmonės, užuot ieškoję darbus galinčių atlikti įmonių, tiesiog pasirinks mokėti juodus pinigus. „Visi žinome, kaip būna. Sakys: nebegaliu dirbti, neturiu patento. O tada pasiūlys kaip nors susitarti.“
J. Gvazdauskas įsitikinęs, kad ten, kur vyksta didelių statybos darbų, kur pasirengusios važiuoti visos brigados, darbo pagal verslo liudijimus neturėtų būti, tačiau smulkesniems darbams atlikti tai yra labai geras variantas.
Z. Sorokienė atkreipė dėmesį, kad statybos įmonėms šiaip ar taip įstatymai neleidžia samdyti ta pačia veikla užsiimančių, bet pagal verslo liudijimus dirbančių darbuotojų: „Jei žmonės priima dirbti brigadas, tai yra ne verslo liudijimų turėtojai, o paprasčiausi nelegalūs darbuotojai, kuriais turėtų rūpintis kontroliuojančios institucijos. Tačiau jei vienas žmogus tau sudėjo grindis, o tu jo paklausei, gal jis žino, kas gali uždengti stogą ar pakeisti langus, visi jie dirba ir tvarkingai moka mokesčius, nesuprantu, kas čia mato ką bloga.“
Gresia rinkos monopolija
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba pareiškė nuomonę, kad prieš reformuojant verslo leidimų bei individualios veiklos pagal pažymėjimus sistemą būtina piliečiams, užsiimantiems šia veikla, sudaryti galimybių veikti pasinaudojant kita verslo organizavimo forma. Pavyzdžiui, šiuo metu diskutuojama dėl galimybės kurti šeimos įmones arba mažąsias bendrijas.
„Puikiai suprantama, kad statybų sektoriuje ši problema yra skaudi. Tačiau būtų neteisinga pamiršti, kad statybų sektoriaus stambiųjų įmonių atliekamų viešųjų statybos darbų pridėtinės išlaidos nemaža dalimi finansuoja ir partijų veiklą. Taip yra ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Lieka padaryti išvadą, kad statybos verslo liudijimų panaikinimu yra suinteresuotos neskaidriai finansavimą gaunančios politinės partijos“, – tokia tarybos pirmininko Aldo Kikučio nuomonė.
Smulkiojo verslo atstovai pabrėžia: neleidus dirbti pagal verslo liudijimus, nukentės ne tik pagal juos dirbantys statybininkai, bet ir klientai – šie neišvengiamai bus priversti mokėti didesnę kainą. Be to, apskritai neaišku, ar bus įmanoma prireikus išsikviesti meistrą, jei užsakymas nebus gana stambus.
„Įsivaizduokite, kad jums reikia perdažyti sieną ar perklijuoti plyteles. Kokia rimta įmonė imsis tokio darbo? Pradės skaičiuoti, ar verta su tokiomis smulkmenomis žaisti“, – prognozavo
J. Gvazdauskas.
Z. Sorokienė spėja, kad panaikinus verslo liudijimus statybos įmonėse nusistovės maždaug vienodos kainos. Būtų naivu tikėtis, kad jos bus mažesnės nei dabar. „Tai yra akivaizdus rinkos monopolizavimas, nuo kurio pirmiausia nukentės vartotojai“, – įsitikinusi Z. Sorokienė.
