Kaip rašo „Lietuvos žinios”, pastaruoju metu popierinės valiutos nebuvo labai populiarios - pakanka pažvelgti į aukso kainos šoktelėjimą liepos 18 dieną lyginant su doleriu, svaru sterlingu, euru ar jena. Beveik nulinės palūkanų normos ir skolų krizė abiejose Atlanto pusėse mažina investuotojų norą rizikuoti, be to, verčia nerimauti, kad pasinaudodamos infliacija vyriausybės nebandytų išsisukinėti nuo skolų problemos.

Tačiau yra viena išimtis - Šveicarijos frankas. UBS banko strategas Mansooras Mohi-uddinas mano, kad frankas kartu su Australijos ir Kanados doleriais tapo svarbia "šešėlinių valiutų" grupės, kurią norėdami apsisaugoti ėmė naudoti prekybininkai ir investuotojai, dalimi.

Šveicarija traukte traukia rizikos bijančius investuotojus, nes joje mažesnės nei 1 proc. palūkanų normos, o biudžeto perteklius jau pasiekė 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Nors frankas ir stiprus, eksportuotojams sekasi visiškai gerai, todėl 2011 ir 2012 metais prognozuojamas daugiau nei 2 proc. ekonomikos augimas. Tarptautinis valiutos fondas tikisi nedidelio Šveicarijos biudžeto pertekliaus šiais metais, o bendra vyriausybės skola sudaro 53 proc. BVP - daug mažiau nei daugumoje gretimų šalių.

Tačiau dauguma investuotojų mano, kad silpnoji Šveicarijos vieta - jos bankininkystės sektorius. Žinant, kad bankų turtas daug kartų viršija Šveicarijos BVP, kyla klausimas, ar valstybė turi tiek finansinės galios, kad galėtų teikti jiems finansinę pagalbą? "Nomura" agentūroje dirbantis valiutos analitikas Geoffrey Kendrickas sako, kad bankai tikriausiai prisidėjo prie dabartinio franko stiprumo, todėl bandydami išlaikyti balansą jie pasistengs susigrąžinti turtus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją