Neseniai amerikietis investuotojas Warrenas Buffettas tiesiai šviesiai pareikalavo taikyti jam didesnius mokesčius, jo pavyzdžiu pasekė ir kai kurie prancūzai.
W. Buffettas, laikomas trečiu turtingiausiu pasaulio žmogumi, rugpjūčio vidury pasisakė provokuojančiu straipsniu dienraštyje „New York Times“. Jame jis teigė, jog „milijardieriams draugiškas JAV Kongresas“, per ilgai „lepinęs“ turčius, turėtų jiems taikyti didesnį valstybinių mokesčių tarifą.
„Pernai visi mano sumokėti federalinei valdžiai mokesčiai siekė beveik 7 milijonus dolerių. Tai skamba kaip dideli pinigai. Bet šita suma – vos 17,4 procento visų mano apmokestinamų pajamų, ir tai netgi mažesnis procentas, negu mokėjo kiti, daug mažiau pasiturintys mano įstaigos darbuotojai. Jų mokesčių tarifo vidurkis buvo 36 procentai“, – rašė W. Buffettas ir tęsė:
„Esu dirbęs su investuotojais 60 metų, ir dar nė karto nemačiau nė vieno tokio, kuris dėl mokesčio dydžio potencialaus pelno atveju baimintųsi protingos investicijos, net kai kapitalo pajamos buvo apmokestinamos beveik 40 procentų. Žmonės investuoja tam, kad uždirbtų pinigų, ir potencialūs valstybiniai mokesčiai niekada jų neatbaido.
O tiems, kurie teigia, kad aukštesni mokesčių tarifai kenkia darbo vietų kūrimui, pažymėčiau, kad nuo 1980 iki 2000 metų, kai mokesčiai pasiturintiesiems buvo daug didesni, Amerikos ekonomika sukūrė beveik 40 milijonų naujų darbo vietų. O jūs žinote, kas įvyko po to – turėjome žemesnius mokesčių tarifus ir sukūrėme gerokai mažiau naujų darbo vietų. [...]
Mūsų valstybės vadovai prašė, kad „pasidalytume aukomis“. Bet kai šito prašė, tai mane apėjo. Klausiau savo pasakiškai turtingų draugų, kokiam kentėjimui jie pasiryžę. Jų irgi niekas nelietė.
Kol visiškai nepasiturintys ir vidurinės klasės amerikiečiai kovoja už mus Afganistane ir dauguma amerikiečių iš paskutiniųjų stengiasi sudurti galą su galu, mes didžiai pasiturintieji ir toliau gauname mokesčių lengvatas“. [...]
Daugelį didžturčių gerai pažįstu. Dauguma jų – labai padorūs žmonės. Jie myli Ameriką ir vertina tas galimybes, kurias ši šalis jiems suteikė.
Daugelis jų įsipareigoję skirti didesnę savo pajamų dalį labdarai. Dauguma neprieštarautų, jeigu jiems lieptų mokėti dar daugiau valstybinių mokesčių, ypač tokiu metu, kai tiek daug jų bendrapiliečių iš tiesų kenčia“, – rašė Warrenas Buffettas dienraštyje „New York Times“.
O dabar žvilgsnis į Prancūziją. Dienraštis „Wall Street Journal“ rugpjūčio 24-ąją pranešė, jog prezidentui „Nicolas Sarkozy bandant užlopyti žiojėjančias skyles biudžete nesulaužant rinkimų pažado nedidinti mokesčių“, Liliane Bettencourt, „turtingiausia Prancūzijos moteris“, kosmetikos imperijos „ L`Oréal“ paveldėtoja, kartu su 15 kitų šalies turtuolių atviru laišku savaitraščiui „Nouvel Observateur“ pareiškė, be kita ko, štai ką:
„Tokiu metu, kuomet didėjanti viešoji skola ir deficitai gresia Prancūzijos ir Europos ateičiai ir vyriausybė prašo visus parodyti solidarumo, mes manome turintys kažkuo prisidėti“.
Šiuo tikslu siūlome „ypatingą mokestį, taikomą turtingiausiems Prancūzijos mokesčių mokėtojams. Šis išskirtinis mokestis turėtų būti protingai apskaičiuotas ir sutvarkytas taip, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, kaip antai kapitalo nutekėjimas ir mokesčių vengimo padidėjimas“, – rašė didžiausi Prancūzijos verslo magnatai šalies spaudoje.
Bet kol kas jie – mažumoje. Toli gražu ne visi turtingieji Europos ir Amerikos žmonės pareiškė norą, kad jiems mokesčiai būtų didinami.
Štai Harvey Golubas, buvęs bendrovės „American Express“ vyriausiasis vadovas ir laisvąją rinką ginančios JAV organizacijos „American Enterprise Institute“ veikėjas, straipsnyje dienraščiui „Wall Streeet Journal“ rugpjūčio 22 d. piktai atsikirto ir Warrenui Buffettui, ir Barackui Obamai. 72-ejų metų sulaukęs verslininkas rašė:
„Metams bėgant sumokėjau reikšmingą savo pajamų dalį įvairioms federacijos, valstijos ir vietos jurisdikcijoms, kuriose gyvenau, ir man labai apmaudu, jog prezidentas B. Obama nusprendė, kad man nereikėjo visų tų pinigų, kuriuos per tuos metus sumokėjau mokesčiais, ar kad man reikia palikti mažiau savo vaikams bei anūkams ir atiduoti daugiau pinigų jam, idant jis juos išleistų, kaip jam atrodo tinkama“.
Ir niekas nedraudžia tokiems, kaip W. Buffettas, sumokėti daugiau mokesčių savanoriškai, – tęsė H. Golubas ir klausė, kodėl jis, W. Buffettas, reikalauja kelti mokesčius visiems daug uždirbantiesiems, kurie, H. Golubo nuomone, jau ir taip jų valstybei sumoka pakankamai.
Bet blogiausia, pasak H. Golubo, tai, kad mokesčiai Amerikoje, maži ar dideli, surenkami neteisingai – yra per mažai vienodumo ir per daug išlygų, lengvatų, išimčių, apėjimų. O antra, surinkti mokesčių mokėtojų pinigai išleidžiami labai neveiksmingai ir be jokio pateisinamo reikalo dalykams, kurie visai nesusiję su „bendraisiais šalies poreikiais“.
Tada H. Golubas išvardijo daugybę projektų ir programų, kurioms, jo nuomone, mokesčių mokėtojų išleidžiami visiškai nepagrįstai. Todėl ir mokesčių jiems finansuoti jokiu būdu nereikia kelti, – teigė jis.
