Susitarėme su Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Maisto tyrimų centru, kad šis nemokamai ištirs penkių skirtingų rūšių batonus.
Tiesa, išsamus tyrimas, atskleidžiantis, ko pridėta į batonus, pasak mokslininkų, būtų sudėtingas. Tad paiešką gerokai susiaurinome. Nusprendėme, kad bus atsakyta į klausimą, ar dėta į batonus konservantų – sorbo rūgšties ar benzenkarboksirūgšties.
Po beveik mėnesio sulaukėme tyrimo rezultatų, juos vainikavo išvada: "Nieko neradome." Prie visų penkių batonų bandinių pateiktas užrašas, kad tiek benzenkarboksirūgšties, tiek sorbo rūgšties kiekis yra mažesnis kaip 10 mg/kg.
"Gamintojas, rašydamas kad gaminys yra be konservantų, turi įsitikinti, ar konservantai nesusidarė natūraliai. Pavyzdžiui, įdėjus kažkokios medžiagos, kurioje jis gali atsirasti", –aiškino Maisto tyrimų centro vadovė Galina Garmienė.
Nepatikliems vartotojams KTU Maisto produktų technologijos katedros profesorė Gražina Juodeikienė pasiūlė kitaip patikrinti, ar gaminys natūralus. Jei parsinešus namo kambario temperatūroje laikomas batonas maždaug po savaitės nepradeda pelyti ar kitaip gesti, tai ženklas, kad jo sudėtyje yra konservuojančių medžiagų.
