Kaip rašo „Lietuvos žinios”, kebli padėtis, kurioje atsidūrė Rytų Europos namų savininkai, mokantys Šveicarijos frankais už paimtas paskolas, paskatino vyriausybes imtis skubių veiksmų. Daugelyje valstybių kilusi sumaištis dėl frankais paimtų paskolų grąžinimo privedė prie to, kad bankai ima nevykdyti savo įsipareigojimų. Ypač blogoje padėtyje atsidūrė Austrija, kurioje prieš finansų krizę buvo neprotingai spekuliuota valiutos kursais.

Imti paskolas Šveicarijos frankais mėgo tokių šalių kaip Vengrija, Lenkija, Čekija, Rumunija ir Kroatija gyventojai, mielai tai darę iki 2008 metais kilusios ekonominės griūties. Paprasti žmonės noriai ėmė paskolas šia valiuta, nes ji buvo stabili ir reikėjo mokėti mažas palūkanas.

Daug žmonių nė neįtarė, kad žaidžia pavojingą žaidimą, kol ši maža gudrybė atsigręžė prieš juos pačius ėmus augti franko vertei, lyginant su jų šalyse cirkuliuojančiomis valiutomis. Namų savininkams staiga teko mokėti vis didėjančias įmokas. Kai kuriais atvejais jie tik galėjo bejėgiškai stebėti, kaip paskolos tapo didesnės už būsto vertę.

Iki ūkio krizės pradžios maždaug du trečdaliai visų paskolų Vengrijoje buvo paimtos Šveicarijos frankais. Lenkijoje jais buvo paimta daugiau nei pusė visų paskolų. Kitose Rytų Europos ir Baltijos valstybėse šis skaičius taip pat buvo didelis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją