Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji veterinarijos gydytoja Aurelija Načienė taip pat pripažįsta, kad per tikrinimus pažeidimų nustatoma.
„Kalbant apie tai, ar statistika yra patikima, galiu pasakyti, kad vykdydami valstybinę maisto kontrolę nustatome ženklinimo pažeidimus ir klaidinimą dėl kilmės šalies“, – sakė ji.
Pasak pašnekovės, turgavietėse maisto produktų ženklinimo pažeidimai sudaro 27 proc. iš visų, iš jų pažeidimai dėl mėsos kilmės šalies klaidinimo sudaro 5 proc., dėl vaisių daržovių kilmės – 8 proc.
Iš pateikiamų duomenų matyti, kad pirmąjį šių metų pusmetį iš visos turgavietėse parduotos 4023,5 tonų kiaulienos skerdienos 614,9 t sudarė įvežtinė. Taip pat iš visų 2329,3 t parduotų perdirbtų mėsos gaminių tik 657,1 t sudarė įvežtiniai.
Daugumą nupirktų bulvių taip pat sudarė lietuviškos – 805,8 t iš 859,9 t, per pirmąjį pusmetį parduota 242,5 t agurkų, iš kurių lietuviškų buvo 138 t.
„Mėsos ir mėsos gaminių ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių į Lietuvą neimportuojama, mėsa įvežama tik iš ES: Vokietijos, Olandijos, Lenkijos, Ispanijos, Italijos. Daugiausiai obuolių ir braškių įvežama iš Lenkijos, Ispanijos, Italijos“, – sakė A. Načienė.
Pasak jos, lietuviškos šviežią mėsą galima atpažinti pagal ženklinimą – ant jos odos būna ovalus ženklas, kurio viduryje yra raidės LT, ant lenkiškos – PL.
Turgavietėse per pirmą pusmetį daugiau nei lietuviškų parduota įvežtinių braškių, obuolių, pomidorų. Iš viso per šį laikotarpį parduota 100,3 t braškių, iš kurių 58,5 t sudarė įvežtinės.
Iš 219,9 t visų parduotų pomidorų, 183,9 t sudarė įvežtiniai, taip pat iš 372,9 t parduotų obuolių, sudarė 246,3 t atgabenti iš kitų šalių.
A. Načienė sako, kad statistikai įtakos daro apžvelgiamas laikotarpis.
„Reikia atkreipti dėmesį į laikotarpį, nes pirmąjį metų pusmetį pas mus dar nebūna daug pomidorų, braškių, obuolių, tada parduodama daugiau įvežtinių. Tačiau jeigu pažiūrėtume antrąjį pusmetį, pamatytume, kad parduodama daugiau lietuviškų produktų“, – kalbėjo veterinarijos gydytoja.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė DELFI tvirtino, kad statistika patikima, nes duomenis turgavietės patenka pagal prekybininkų vedamus žurnalus, kuriuos bet kada gali patikrinti VMVT specialistai.
Anksčiau dominuodavo įvežtinė mėsa
Tuo metu Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius pateikiamą statistiką yra linkęs vertinti atsargiai.
„Oficialiai mėsą turguje pardavinėjantys ūkininkai per dieną suprekiauja apie 1 tūkst. Lt, o šalia stovintys verslo liudijimų turėtojai – apie 150 Lt. Yra labai stiprus neatitikimas. Todėl tą statistiką siūlau vertinti rezervuotai“, – DELFI sakė jis.
Asociacijos vadovas tvirtina, kad yra daug problemų su parduodamos mėsos apskaita.
„Problema yra, kad deklaruojama, jog perkama viena lietuviška kiaulė, o penkios neapskaitomos atvažiuoja iš Lenkijos. Statistikoje jūs gaunate, kad parduota lietuviška produkcija, nes ji ir oficialiai apskaitoma, tačiau problema, kad kai nėra kasos aparatų, po lietuviška kiaule galima padėti labai daug kitokių kiaulių“, – kalbėjo jis.
Pasak E. Mackevičiaus, anksčiau turguose dominuodavo įvežtinė mėsa.
„Mes irgi gauname duomenis, kad viskas yra labai gražu ir viskas apskaitoma, tą patį sako ir turgaus prekeiviai. Tačiau yra vadinamoji tamsioji pusė, kuri oficialioms institucijoms yra nežinoma, bet yra akivaizdi. Jeigu pati nueitumėte į turgų pasakytumėte, kad jums reikia lietuviškos mėsos mažam vaikui, pasirodytų, kad kone visa mėsa yra ne lietuviška. Bent jau taip būdavo anksčiau. Kaip dabar yra, reikia žiūrėti naujus duomenis, nes situacija keičiasi“, – svarstė jis.
Daugiausiai įvežė perdirbėjai
VMVT duomenimis, praėjusiais metais į Lietuvą įvežta 93,3 tūkst. tonų mėsos ir jos gaminių. Bendras įvežtos ir Lietuvoje pagamintos kiaulienos kiekis pernai siekė daugiau kaip 108 tūkst. tonų. Iš jo 53,3 proc. mėsos buvo pagaminta Lietuvoje, 46,7 proc. – įsivežta iš užsienio.
Šiemet tarnyba neskelbė, kas įvežė daugiausiai kiaulienos, bet pernai nurodė, kad trys stambiausios mėsos perdirbimo įmonės – „Utenos mėsa“, „Agrovet“ ir Krekenavos agrofirma - į šalį įvežė apie 43 proc. viso užsieninio kiaulienos kiekio. 10 pagrindinių šviežios kiaulienos įvežėjų (visi jie – mėsos perdirbimo įmonės) atgabeno daugiau kaip 74 proc. viso įvežto kiekio.
Kaip anksčiau rašė dienraštis „Lietuvos žinios“, tuometinis VMVT vadovas Kazimieras Lukauskas viešai stebėjosi mėsos perdirbėjų priekaištais dėl krašto turguose parduodamos didelės įvežamos produkcijos apimties, nes, jo teigimu, tarp stambiausių produkcijos importuotojų yra bene visos didžiausios krašto perdirbimo įmonės.
K. Lukauskas tuo metu įvardijo, kad mažesnieji mėsos perdirbėjai įveža vos 20 proc. kiaulienos, ir tik nedidelė jos dalis – apie 5 proc. – tenka prekybos, viešojo maitinimo įstaigoms bei prekeiviams turguose.
