Lietuviai visais laikais atidėdavo lėšų juodai dienai, gyveno pagal ūkininkų principą – nuėmęs derlių, jo dalį atidėk sėklai. Taigi gal net per genus mūsų tautiečiams perduodamas noras taupyti. Bet ar mokame tai daryti? Bankininkai tikina, kad vartojimo rinka jau atsigauna ir lietuviai vėl pradeda skolintis. Kaip yra iš tikrųjų?
Taupome, bet nesutaupome
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, šalies gyventojai 2008 m. I ketvirtį bankuose turėjo sukaupę beveik 23 mlrd. Lt. Po metų – 23,5 mlrd. Lt. 2010 m. – 24,5 mlrd. Lt, o šįmet – jau 25,5 mlrd. Lt indėlių (terminuotų ir iki pareikalavimo). Taigi pinigų suma augo, tačiau ar sutaupėme iš tikrųjų?
Nors šalies gyventojų indėliai bankuose siekia trečdalį šalies sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau, palyginti su kitomis ES šalimis, vienam gyventojui tenkanti suma yra nedidelė. Beje, Estijos gyventojų indėliai šiuo metu sudaro 28 proc. BVP.
Ar gyventojai linkę labiau taupyti, o ne vartoti, parodo vadinamoji taupymo norma, t. y. kokią dalį visų gaunamų pajamų šalies gyventojai per metus sutaupo. Pagal šį rodiklį per pastaruosius 15 metų Lietuvoje taupymo norma buvo apie 2 proc. – viena žemiausių ES (ES vidurkis yra 11 proc.). Pagal šį rodiklį lygiuojamės tik su kaimynais latviais ir estais bei lenkiame neturtingiausias ES šalis – Bulgariją ir Rumuniją.
Kas gali paneigti „atkato“ galimybę?
Bankų sąskaitose šalies gyventojai turi gerokai daugiau nei reikia pasiskolinti Vyriausybei, tačiau ši skolinasi užsienio rinkose ir moka dideles palūkanas.
„Jeigu Vyriausybė skolintųsi Lietuvoje ir mokėtų tiek, kiek moka už paskolą užsienyje, pavyzdžiui, 5–7 proc., tai visi šie pinigai pasiliktų Lietuvoje – ir paskola, ir palūkanos. Nauda būtų ir valstybei, ir gyventojams, kurių indėliai bankuose šiuo metu tiesiog nuvertėja akyse. Kodėl nesiskolinama vidaus rinkoje? Į šį klausimą man niekas neatsako“, – piktinasi profesorius Rimvydas Jasinavičius.
Finansų ministrė ir premjero patarėjai GK ne kartą tikino, kad gyventojai valstybei paprasčiausiai neskolins. Nepasitiki. Baiminasi, kad jų lėšos gali pražūti.
„Čia ne pasiaiškinimas. Ar Vyriausybė nors bandė gyventojams aiškinti? Nebandė. Kas kitas, jeigu ne Vyriausybė, turėtų rūpintis žmonių finansiniu išprusimu? Juk akivaizdu, kad iš valstybės gauti nors 5–7 proc. metinių palūkanų yra naudingiau, nei iš bankų gauti tik 1–3 proc. palūkanų“, – aiškina R.Jasinavičius.
Regis, visi turėtų būti suinteresuoti žmonių finansiniu švietimu.
„Tikrai ne visi suinteresuoti. Žinote, stebėdamas valdininkų veiksmus aš padariau išvadą – kas galėtų paneigti galimybę, kad neveikia „atkato“ sistema? Brangiai skolinantis užsienyje kai kam tikriausiai lieka ne vienas milijonas, o štai jeigu būtų skolinamasi iš žmonių, nebūtų kam mokėti kyšių“, – daro išvadą profesorius.
Per 8 metus pinigai nuvertėja perpus
Lietuviai visais laikais atidėdavo lėšų juodai dienai, gyveno pagal ūkininkų principą – nuėmęs derlių, jo dalį atidėk sėklai. Taigi lietuviams gal net per genus perduodamas noras taupyti. Bet ar mokame taupyti?
„Deja, daugelis žmonių dar nesuvokia, kad šiais laikais taupydamas senais būdais (pinigus laikydamas namuose ar bankuose) ne tik nesutaupysi, bet net ir prarasi. Pinigus reikia investuoti, žinoma, reikia ir mokėti tai daryti“, – sako profesorius.
Kokie argumentai?
„Jie labai paprasti. Paskaičiuokime. Pastaraisiais metais vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo 3–5 proc., o palūkanos perpus mažesnės, todėl per aštuonerius metus pinigai nuvertėja perpus. Mano žiniomis, nuo lito įvedimo bankai siūlė ir tebesiūlo perpus mažesnes palūkanas nei yra infliacijos koeficientas“, – sako R.Jasinavičius.
Per bankus prateka 200 milijardų
Ar Vyriausybė gali daryti įtaką bankams? Tiesiogiai – negali. Dar aštriau Lietuvoje veikiančius komercinius bankus kritikuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Galvonas.
„Analizuodamas bankų veiklą Lietuvoje padariau išvadą, kad bankinis sektorius pasidalijo Rytų ir Vidurio Europą, štai kodėl į Lietuvą ateina tik Skandinavijos šalių bankai, štai kodėl iš esmės nėra konkurencijos. Per Lietuvos bankinę sistemą kasmet prateka apie 200 mlrd. Lt. Taigi vien už elementarias paslaugas bankai uždirba mažiausiai 200 mln. Lt, todėl jiems net nerūpi mūsų valstybės ekonomika“, – sako V.Galvonas.
Seimo narys kerta ir Vyriausybei.
„Po finansų krizės kitose ES šalyse žmonėms bandoma aiškinti, kaip reikia elgtis su pinigais, tačiau ne Lietuvoje. Kitose šalyse valdžia supranta, kad daugelis žmonių yra neprofesionalūs rinkos dalyviai, todėl jiems reikia pagelbėti“, – rėžia V.Galvonas.
Lietuviai neskuba skolintis
Lietuviai skolinasi gerokai mažiau nei kaimynai. Be to, net ir atsigaunant rinkai gyventojai vartojamųjų paskolų ėmė vis mažiau. Tiesa, bankininkai tikina, kad šįmet gerokai sumažėjęs vartojamųjų paskolų likutis bankuose tik parodo, kad gyventojai mažiau skolinosi per krizę, taigi nemažai anksčiau paimtų paskolų neseniai buvo grąžinta. Tačiau bankininkai taip pat teigia, kad po kelerių metų pertraukos gyventojai vėl pradėjo imti naujas vartojamąsias paskolas. Kiek jų imama? Šie duomenys labai kuklūs.
Neseniai apklausą atlikusi bendrovė „Sprinter tyrimai“ skelbia, kad beveik trečdalis apklaustųjų šiemet ketina imti nedideles vartojamąsias paskolas – nuo 500 iki 5 000 Lt, beveik tiek pat apklaustųjų ketina skolintis nuo 5 iki 10 tūkst. Lt. Apie didesnes sumas galvoja nedaug gyventojų. Pavyzdžiui, daugiau nei 20 tūkst. Lt planuoja skolintis tik 6 proc. apklaustųjų. Beje, pernai tokių buvo 17 proc.
Vartojimas augs iš sutaupytų pinigų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas irgi malšina bankininkų džiaugsmą: „Pastebiu, kad gyventojai daug ko išmoko iš krizės, labai abejoju, jog jie vėl yra linkę skolintis. Rimtai nevertinu pranešimų, kad gyventojai vėl didina vartojimą – ir vartodami, ir skolindamiesi gyventojai išlieka konservatyvūs.“
Gal gyventojai pasimokė iš krizės?
Finansų analitikai daro išvadą, kad jeigu ir atsigaus vartojimas, tai naudojant sutaupytus pinigus, o ne skolintus (kaip tikisi bankininkai). Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vidaus rinka šiuo metu yra vienas iš nedaugelio šviesos spindulių, teikiančių vilties šiemet gyventi geriau nei pernai. Ji atkunta, nors infliacija ir suryja esminę kuklaus vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo privačiame sektoriuje dalį, o „įšaldytas“ pajamas gaunančius biudžetininkus, pensininkus ir kitus socialinių pašalpų gavėjus verčia gyventi blogiau.
