Šešių mėnesių EURIBOR mažėja jau nuo liepos 26 d., kai sudarė 1,83 proc., o antradienį ši palūkanų norma jau buvo 1,76 proc. Tuo metu šešių mėnesių VILIBOR vos vos didėja. Pavyzdžiui, liepos 26 d. jis sudarė 2,09 proc., o šį antradienį – 2,13 proc.
Šešių mėnesių VILIBOR ir EURIBOR dažniausiai naudojami apskaičiuojant palūkanas būsto paskolų turėtojams.
„Dėl mažėjančių palūkanų normų naudos gauna tie, kurie turi būsto ir kitas paskolas kintamomis palūkanomis. O tie, kurie yra paėmę fiksuotomis palūkanomis, pralošia. Iš dalies pralošia ir bankai, nes mažėjant palūkanų normoms, jų maržos irgi mažėja“, – DELFI sakė M. Tutlys.
Tačiau krentant EURIBOR, tarpbankinės palūkanų normos litais gali pasukti į priešingą pusę, kaip ir buvo prieš daugiau nei dvejus metus.
„Teoriškai VILIBOR turėtų būti EURIBOR plius Lietuvos nemokumo rizika. Jeigu lėtėjant ekonomikai rinkose įsivyrauja dideli svyravimai, investuotojai nelabai žiūri į konkrečias šalis, bet visi bėga iš rizikingesnių į mažiau rizikingus investavimo instrumentus. Lietuvos obligacijos vertinamos kaip rizikingesnės, taigi iš jų bėgtų į Vokietijos arba JAV obligacijas. Tokiu atveju obligacijų palūkanos kiltų“, – teigė jis.
Išaugus VILIBOR praloštų žmonės, pasiskolinę litais su kintamomis palūkanomis, o išloštų – turintys fiksuotas palūkanas.
EURIBOR mažina nerimas dėl ekonomikos
„Problema iš pradžių buvo Graikijoje, tačiau ji kaip vėžys persimetė į kitas šalis. Kol ji nelietė Ispanijos ir Italijos, buvo sąlyginai lengvai išsprendžiama, nes Europos Sąjunga turėjo pakankamai lėšų. Tačiau jeigu nepasitikėjimas persikels į Italiją ir Ispaniją, kas pradėjo matytis, tuomet reikėtų tiek daug pinigų, kad problemos persimestų į realią ekonomiką. Vien Ispanijos problemoms spręsti reikia triskart, o Italijos – keturiskart daugiau pinigų nei Graikijai, Portugalijai ir Airijai kartu sudėjus“, – aiškino pašnekovas.
Pašnekovas primena, kad per praėjusią krizę iš pradžių problemos atsirado finansų sektoriuje, o po to persikėlė į realią ekonomiką.
„Vėl atsiranda baimių, kad dabar tai gali atsitikti ir jeigu ekonomika lėtės, palūkanos mažės. Ekonomikai lėtėjant niekas nenori skolintis, investuoti į naujus įrengimus. Tai reiškia, kad bankai turės per daug pinigų ir juos atiduos mažesnėmis palūkanomis. Iš kitos pusės, tokiais atvejais žmonės pradeda dėti indėlius “, – komentavo M. Tutlys.
Jo nuomone, po JAV kredito reitingo sumažinimo, šios šalies Vyriausybės obligacijas rinkos vis dar laiko pakankamai patikimomis ir EURIBOR svyravimams tai įtakos neturės.
Pašnekovas mano, kad šiuo metu yra vienoda tikimybė, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) artimiausiu metu EURIBOR paliks nekeistą arba sumažins.
Rinkos nesitiki, kad didins EURIBOR
Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento Užsienio atsargų valdymo skyriaus viršininkė Rasa Platūkienė nesiėmė vertinti, kokie ateityje galėtų būti EURIBOR svyravimai.
„Bet koks palūkanų normų kitimas rinkoje pirmiausia yra susijęs su rinkos dalyvių lūkesčiais ir prognozėmis dėl ECB vykdomos monetarinės politikos ateities pokyčių. Šiuo metu, daugėjant būgštavimų dėl euro zonos šalių paskolų krizės, rinkos dalyviai nebesitiki tolimesnio bazinių palūkanų didinimo. EURIBOR svyravimai priklausys nuo euro zonos šalių sugebėjimo grąžinti skolas“, – teigė ji.
Lietuvos banko atstovės nuomone, VILIBOR turėtų judėti ta pačia kryptimi kaip ir EURIBOR.
„Palūkanų normų mažėjimas visuomet parankus tiems, kurie skolinasi, o nenaudingas indėlininkams“, – teigė R. Platūkienė.
Šį balandį ECB trumpalaikes bazines palūkanas padidino nuo 1 proc. iki 1.25 proc., vėliau jas dar padidino iki 1,5 proc.
Nepaisant ankstesnių prognozių, praėjusią savaitę ECB palūkanas paliko nekeistas.
