Finansų analitikas Valdemaras Katkus DELFI sakė, kad reitingų agentūros sprendimas nenustebino profesionalų.
„Tie bankai ir institucijos, kurios pačios tingi analizuoti, pasitiki reitingo agentūra ir perka tuos vertybinius popierius, kuriuos jos yra įvertinę. Tai kad JAV yra techniniame bankrote, prieš kokius aštuonis mėnesius yra paskelbęs Tarptautinis valiutos fondas. JAV yra tarp trijų labiausiai prasiskolinusių pasaulio valstybių, o G-7 yra didžiausių skolininkų klubas. Tai yra ne tik laikraščių antraštės, – komentavo jis. – Kaip visada rinkose yra, jos per daug šauna į viršų ir per daug į apačią. Žmonės per daug išsigąsta ir per daug apsidžiaugia“.
Be to, rinkos JAV Vyriausybei jau kurį laiką neskolina už itin mažas palūkanas, už kurias ji norėtų pasiskolinti.
„Per pastaruosius dvejus metus JAV vyriausybė 70 proc. reikiamų lėšų gavo iš JAV federalinio rezervų banko (FED), kuris atspausdino pinigų, o 30 proc. pasiskolino rinkose. Problema, kad JAV negali pasiskolinti už žemas palūkanas, buvo žinoma, tik dabar ją paviešino ir įvardijo viena iš JAV reitingo agentūrų. Tuo metu kinų reitingų agentūra JAV reitingą sumažino dar daugiau – iki A“, – sakė V. Katkus.
Bijo neramumų
„Bankinė krizė šiuo metu nėra pasibaigusi, jos tempai tik pristabdyta. (...) JAV norint sumažinti skolų lygį, mažės bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Žinome, ką reiškia biudžeto išlaidų apkarpymas Lietuvoje, D. Britanijoje, Graikijoje. JAV bijo, kad prasidėjus dideliems apkarpymams neprasidėtų neramumai šalyje“, – sakė V. Katkus.
Pasak analitiko, dabar išlieka pagrindinis klausimas, ar JAV pradės trečiąją pinigų spausdinimo programą. Liepos 1 d. baigėsi antroji 600 mlrd. JAV dolerių spausdinimo programa.
„Jeigu bus trečioji, tuomet yra tikimybė, kad didės žaliavų – naftos, metalų, maisto – kainos, nes vis daugiau investuotojų atsisakys JAV dolerio kaip investavimo valiutos ir pereis į prekes. Kainų didėjimas Lietuvai nieko gero nežada, turint omenyje ateinantį šildymo sezoną“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie poveikį Lietuvai, pašnekovas prognozavo, kad artimiausiu metu skolinimas Lietuvoje nedidės, o kainos augs, nes importuosime infliaciją iš išorės per naftos produktus, dujas ir kitas žaliavas.
Reikės daryti, ką A.Kubilius darė
„Aš nemanau, kad tai yra tokia krizė kaip po „Lehman Brother's“ žlugimo, bet situacija aiškiai komplikuojasi ir jeigu artimiausią pusmetį nebus rasta sprendimų, kurie įtikintų rinkas, kad skolos problema bus išspręsta, bijau, kad galime nusiristi iki labai panašios situacijos, kurią turėjome prieš 2,5 metų. JAV atveju tai būtų ir mokesčių didinimas, ir išlaidų mažinimas vienu metu, kažkas panašaus kaip A. Kubilius darė 2009 m. pradžioje“, – DELFI komentavo jis.
Analitikas prognozuoja, kad be mokesčių didinimo neišsivers nei Graikija, nei Italija, nei Ispanija.
„Finansų rinkos nebepasitiki tais lopymo paketais, kurie yra kitų šalių mokesčių mokėtojų pinigai, deginami ant aukuro. Jie gali būti deginami prasmingai, jeigu pati šalis imasi reformų. Tačiau jeigu pati šalis eina į gatves, streikuoja, nieko nenori daryti, daužo, degina, laužo, o vis tiek vokiečių ar prancūzų mokesčių mokėtojų pinigai kišami į tas šalis, savaime suprantama, kad tokia pagalba niekur neveda“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo nuomone, situacija galėtų komplikuotis, jeigu S&P darsyk sumažintų kredito reitingą.
„Galbūt tiesiogiai mūsų skolinimosi išlaidų tai neturėtų paveikti, bet jeigu situacija nepasitaisys ir, kaip gąsdinama, bus padarytas dar vienas reitingo sumažinimas, tai gali gerokai šokiruoti visą finansų pasaulį. Tada, bijau, gali atsirasti tokių požymių, kuriuos pajutome 2008 m. pabaigoje-2009 m. pradžioje – kredito išteklių badą, kai finansų institucijos dėl baimių, neapibrėžtumų nebeskolina viena kitai ir visa grandinė eina per visą pasaulį. Tokios tikimybės negaliu atmesti“, – pripažino analitikas.
Amerikiečiai mažiau gyvens skolon
„JAV vyriausybės vertybiniai popieriai buvo laikomi saugiausiais instrumentais pasaulyje ir reitingo sumažinimas iš esmės atsilieps finansų rinkoms, nes jos nebeteks inkaro, kurio pagrindu vertinama rizika. (...) Rasčiau ir teigiamų dalykų tokiame S&P žingsnyje, nes pabrangus skolinimuisi, sumažėja jo paklausa ir sumažėja amerikiečių vartojimas skolon. Tam tikra prasme tai stabilizuos JAV einamosios sąskaitos deficito problemą ir ilgu laikotarpiu tai galbūt padėtų amerikiečiams daugiau taupyti. Dabar amerikiečiai daug vartoja skolindamiesi, o kinai perka jų skolos vertybinius popierius. Žinoma, dėl to JAV ekonomikos augimas sulėtės“, – kalbėjo jis.
Pirmosios pasaulio ekonomikos ūkio sulėtėjimas reikš ir lėtesnį kitų pasaulio šalių ūkių augimą.
„Kodėl JAV reitingo sumažinimas paveikė Azijos rinkas? Todėl kad JAV prognozuojamas lėtesnis ekonomikos augimas, amerikiečiai vartos mažiau, taigi Azijos šalys mažiau eksportuos. Lygiai taip pat ir su Europos ekonomikomis“, – sakė jis.
M. Leika atkreipė dėmesį, kad kitos dvi reitingų agentūros nesumažino JAV reitingų, vien dėl to įtaka finansų rinkoms bus mažesnė.
Analitiko teigimu, JAV turi spręsti savo struktūrines problemas, o reitingo sumažinimas yra tam tikras skambutis politikams, kad reikia pradėti galvoti, kaip taupyti, o ne užsiimti populistiniais sprendimais.
„Reikia arba didinti mokesčius, arba mažinti išlaidas, arba daryti abu. Tačiau amerikiečiams pavyko tik padidinti skolos limitą, o išlaidos nesumažėjo tiek, kad reitingų agentūros norėtų. JAV pasiektas įsiskolinimo lygis yra netvarus. Per 90 proc. BVP skolos lygis reiškia, kad kiekvienas žmogus savo visų metų pajamas turėtų atiduoti norėdamas, kad valstybė grąžintų skolą“, – pavyzdį pateikė M. Leika.
„Valstybės turi du kelius: nuskurdinti kreditorius išspausdindamos pinigų arba nuskurdinti dabartinius mokesčių mokėtojus padidindamos mokesčius arba mažindamos socialines išmokas“, – apie išeitis kalbėjo jis.
Mokesčių mažinimas būtų klaida
Kalbėdamas apie JAV reitingo sumažinimo įtaką Lietuvai, M. Leika pirmiausiai įvardijo brangesnį skolinimąsi.
„Be abejo, mes brangiau skolinsimės, nors skolinimosi kaina mažėja ir mūsų valstybės viešųjų finansų būklė yra kokybiškai skirtinga. Mūsų įsiskolinimas yra arti 39 proc. BVP. Jis yra dvigubai mažesnis nei JAV ir daugelio Vakarų Europos šalių“, – teigė jis.
Analitiko nuomone, labai svarbu, kad atsigaunant ekonomikai nebūtų mažinami mokesčiai.
„Turbūt būtų didžiausia klaida, jeigu būtų nuspręsta mažinti mokesčius, nes papildomos mokestinės pajamos turėtų būti nukreipiamos valstybės skolai grąžinti“, – sakė pašnekovas.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad pabrangus skolinimuisi, išloš taupytojai, nes už jų santaupas bus mokama daugiau.
