„Lyginant šių ir praėjusių metų liepą-rugpjūtį, pastatų bei namų turto draudimo apimtys mūsų bendrovėje išaugo beveik 15 proc. Dar didesnio augimo sulaukė kilnojamojo namų turto draudimas: per du vasaros mėnesius pasirašytų įmokų skaičius ūgtelėjo net 37 proc.“, – teigia draudimo bendrovės „If“ Rinkodaros departamento vadovas Žilvinas Kulvinskis.
Pašnekovo nuomone, tai lemia gyventojų noras rinktis daugiau galimų pavojų apimančius draudimo variantus.
„Gyventojai vis labiau įvertina draudimo paslaugų teikiamą naudą ir nori užsitikrinti platesnę savo turto apsaugą“, – sako jis.
„Dauguma neslepia nuostabos sužinoję, kad draudimas gali kompensuoti nuostolius, patiriamus, pavyzdžiui, žaibo iškrovai sugadinus elektrinius buitinius prietaisus, kiemo statinius ar net su savimi nešiojamą turtą – mobiliuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius, mokėjimo korteles bei grynuosius pinigus“.
Šią vasarą šioje bendrovėje pastebimas didesnis vagysčių kiekis.
„Savo klientams dėl šią vasarą patirtų nuostolių išmokame gerokai daugiau kompensacijų. Itin ryškios tendencijos dėl vagysčių iš būstų: bendras jų skaičius šią vasarą išaugo apie 260 proc., vidutinis vienos išmokos dydis padidėjo 78 proc. – nuo 2,4 tūkst. iki 4,3 tūkst. litų“, – pasakoja Ž. Kulvinskis.
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ turto draudimo rizikos vertintoja Audronė Ananevienė taip pat pripažįsta, kad vasarą klientų pagausėjimui įtakos turi stichinės nelaimės, dėl kurių padidėja poreikis apdrausti savo namus ir turtą.
„Pavyzdžiui, prieš metus, po garsiosios rugpjūčio audros, būsto draudimo sutarčių skaičius padidėjo net 90 proc.“, – sakė ji.
Šių metų birželį Lietuvoje buvo trys audros, po kurių bendrovė registravo 336 draudiminius įvykius, kurių bendri nuostoliai yra apie 260 tūkst. litų. Liepą šalį nusiaubė dvi didelės audros, bendrai registruoti jau 394 draudiminiai įvykiai, kuriems kompensuoti numatyta per 690 tūkst. litų.
Dažniau kreipiasi dėl žaibo trenkimų
Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Šerys pastebi, kad po tokių įvykių susidomėjimas turto draudimu išauga 15–20 proc.
„Ši vasara išsiskiria rekordiniu žalų dėl žaibų įtrenkimų skaičiumi, kuris jau perkopė pernykštį rekordą“, – pastebi jis.
Iki liepos vidurio bendrovė užregistravo beveik 70 turto draudimo žalų dėl žaibų įtrenkimo, o praėjusiais metais jų skaičius buvo 67 proc. mažesnis
Pašnekovo teigimu, taip pat padaugėjo žalos dėl verslinių gyvūnų kritimo. Bendrovė jau užregistravo penkių Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų fermų žalas, kurias įmonės patyrė dėl karščio uždusus paukščiams, ir rezervavo daugiau kaip 200 tūkst. litų nuostoliams padengti.
60,5 mln. Lt – žemdirbiams už pasėlius
Kiek kitokia situacija buvo komerciniame sektoriuje: čia išmokėtų išmokų skaičius siekė apie 700, o tai yra per 500 daugiau išmokų nei pernai, tačiau jų suma buvo 60,5 mln. litų, kai praėjusių metų birželį tesudarė 4,5 mln. Litų.
„Čia buvo išmokėtos išmokos žemdirbiams dėl žuvusių pasėlių. Žemės ūkio draudimo sektoriui būdingas sezoniškumas, sutartys dėl pasėlių draudimo sudaromos kelis kartus per metus. Metų pradžioje ūkininkai, įvertinę patirtus nuostolius, suskubo drausti būsimą derlių. Kitose draudimo grupėse ryškesnių pokyčių dėl stichinių nelaimių sukeltų nuostolių neįvyko. Pokyčiai tik simboliniai ir trumpalaikiai“, – pasakoja DPK pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas.
Jo teigimu, labiausiai ne gyvybės draudimo rinkos augimą skatina bendras ekonominio aktyvumo sugrįžimas. Dėl to šių metų pirmą pusmetį ši rinka paaugo daugiau kaip 11 proc.
„Visose pagrindinėse draudimo grupėse išaugo komercinio sektoriaus lyginamoji dalis, o gyventojų segmentas, palaikęs draudimo rinką krizės metu, kol kas neturi svaresnės įtakos augimui“, – teigia R. Baravykas.
