Būtent taip ir padarė Minsko gyventoja Svetlana, kuri prieš kelias savaites su vyru ir 6 m. sūnumi poilsiavo Ispanijos Maljorkoje.
„Mes jau ne pirmus metus skrendame per Vilnių. Lietuvos turizmo agentūros ne tik siūlo mažesnes kainas, bet ir pateikia didesnį viešbučių pasirinkimą. Mūsų draugai taip pat panašiai keliauja. Atvykstame į Vilnių automobiliu, ir iš čia skrendame į Ispaniją. Pernai taip pat atostogavome Maljorkoje, tačiau nelabai sėkmingai išsirinkome regioną – atsidūrėme triukšmingame Magalufe. Šiemet ilsėjomės tyliame viešbutyje Camp de Mare“, – papasakojo Svetlana.
Moteris pripažino, kad ne visiems jos šalies gyventojams prieinami skrydžiai iš Lietuvos, nes vien už Šengeno vizą tenka mokėti 60 eurų (apytikriai 207 Lt). Ji pati priduria, kad kelionės per Lietuvą turi savų pliusų, nes Vilnius jai patinka, be to, grįžtant galima apsipirkti sostinės parduotuvėse.
Minsko gyventojai pamėgo skrydžius iš Vilniaus
Kaip interviu DELFI papasakojo Minsko turizmo kompanijos „Sakub“ atstovė Irina Krugliakova, su lietuvių turizmo agentūromis jų kompanija pradėjo bendradarbiauti prieš kelerius metus, ir naujoji partnerystė pasiteisino.
„Skrydžiai per Lietuvą pas mus labai paklausūs – ypač populiarios kelionės į Graikiją ir Ispaniją. Be to, tiems, kurie skrenda į Ispaniją, mes forminame ispanišką vizą, kuri leidžia kirsti ir Lietuvos sieną, o tai labai patogu“, – interviu DELFI papasakojo I. Krugliakova.
Jos teigimu, turistinių kelialapių su skrydžiu iš Vilniaus kainos mažesnės, nei analogiški turai iš Minsko. „Tai, greičiausiai, susiję su tuo, kad neseniai pas mus apytikriai 15 proc. pabrango skrydžių bilietai, todėl išaugo ir paketo kaina, tad skristi iš Vilniaus labiau apsimoka“, – sako I. Krugliakova.
Kaip pažymėjo I. Krugliakova, dėl šių metų ekonominės krizės Baltarusijoje šiek tiek sumažėjo turistų srautas, tačiau nelabai pastebimai.
„Vieni klientai išeina, kiti ateina, priklausomai nuo to, kaip jiems patiems sekasi vykdyti veiklą. Tačiau tokio didelio sumažėjimo, kurį patyrė kitos kompanijos, mes nepajutome“, – pasakė I. Krugliakova.
Jos teigimu, baltarusiai jau mąsto ir apie žiemos atostogas ir per Vilnių ketina skristi į Kanarų salas. Paklausta apie kitas populiarias kryptis – į Turkiją ir Egiptą, specialistė atsakė, kad kelialapių į šias šalis pakanka ir pačioje Baltarusijoje.
Deja, ne visoms Minsko kompanijoms taip pat puikiai sekasi. Kaip papasakojo kitos turizmo agentūros, „Vip Tours“ atstovė Aliona Askerko, jie negali pasigirti dideliu turistų srautu, taip pat nėra daug norinčių keliauti per Lietuvą.
„Vis dėlto Šengeno viza žmonėms brangoka. Tačiau kai kurie vis dėlto nori skristi per Vilnių ir tada jau renkasi Ispaniją arba Graikiją“, – pasakė A. Askerko.
Ji konstatavo, kad statistinis Baltarusijos turistas atėjus krizei kelionių visiškai neatsisakė, tačiau dabar renkasi pigesnes keliones ir viešbučius.
Kaliningradas: net ir per Lietuvą keliaujančius rusus ne visur priima
Per Lietuvą į kurortus skraido ir Rusijos turistai. Pavyzdžiui, Kaliningrado turizmo agentūroje „Septima“ papasakojo, kad Lietuvos turizmo agentūrų pasiūlymais paprastai domimasi, tačiau paklausa paskutiniu metu kiek sumažėjo.
„Paklausa yra, tačiau ji kiek sumažėjo, nes pačiame Kaliningrade atsirado skrydžių į Graikiją ir Ispaniją. Būtent todėl kai kurie Kaliningrado turistai renkasi skrydį iš Kaliningrado, o ne iš Vilniaus. O pernai turistai aktyviai pirko keliones į Graikiją ir skrido būtent iš Vilniaus“, – papasakojo kompanijos vadybininkė Anna Nikonova.
Jos teigimu, ypatingai Kaliningrado gyventojus traukia tai, kad Lietuvos turizmo agentūros siūlo dviejų savaičių trukmės poilsines keliones, o vietos kompanijos siūlo daugiausiai 11-os dienų keliones.
Kaip pažymėjo A. Nikonova, klientai, norintys skristi iš Vilniaus, dažniausiai renkasi prabangesnius viešbučius, tačiau pasitaiko ir nemalonių atvejų, kai rezervacijos nepriimamos.
„Tai susiję su tuo, kad ne visi aukštos klasės viešbučiai nori, kad pas juos apsistotų Rusijos piliečiai. Todėl kai kuriuose jų, pavyzdžiui, 15-os rusų grupė negali užsirezervuoti numerių, net jei skrenda per Lietuvą. Tačiau kai kurių atskirų turistų atžvilgiu daromos išimtys“, – sako A. Nikonova.
Baltarusiai užsisako brangiausius viešbučius
„Užsieniečių, užsisakančių keliones Lietuvos turizmo agentūrose, nėra daug, tačiau visada būna. Dažniausiai šie klientai renkasi keliones su skrydžiu iš Vilniaus. Daugiausiai tai turistai iš Latvijos, Kaliningrado srities ir Estijos. Iš Minsko – mažiau. Panaši tendencija pastebima pastaruosiuos trejus metus“, – interviu DELFI pasakė lietuvių kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijų ir rinkodaros vadovė Sigita Dabulė. Jos teigimu, dažniausiai užsieniečiai vyksta į Graikijos salas – Kretos ir Rodo, taip pat populiarios kelionės į Turkiją ir Egiptą, kur noriai vyksta ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių gyventojai, keliaujantys per Vilnių.
„Šiais metais užsienio turistai kelionėms išleido 10 proc. daugiau, nei 2010 m. Panaši tendencija pastebima ir tarp lietuvių klientų“, – pasakė S. Dabulė.
Jos teigimu, užsieniečiai taip pat noriai renkasi pažintines keliones autobusu. „Įdomu tai, kad dažniausiai jie ne specialiai šiam tikslui atvyksta į Lietuvą, o lankydamiesi mūsų šalyje netikėtai nusprendžia pakeliauti ir po Europą arba Baltijos šalis“, – papasakojo S. Dabulė.
Kaip pranešė DELFI Lietuvos kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ rinkodaros vadybininkė Jolita Anuprevičiūtė, užsieniečiai sudaro 3,8 proc. viso kompanijos klientų, skrendančių iš Vilniaus oro uosto, srauto. Iš jų 2,4 proc. – Latvijos piliečiai, 1 proc. – Baltarusijos, po 0,2 proc. – Rusijos ir Estijos.
„Baltarusijos piliečiai, skrendantys iš Vilniaus, dažniausiai renkasi Kretą ir Kanarų salas, Rusijos piliečiai – taip pat Kretą, o Latvijos ir Estijos gyventojai per Lietuvą dažniausia skrenda į Egiptą. Iš užsienio turistų geriausius viešbučius renkasi baltarusiai, vidutinė jų kelialapio kaina sudaro 3400 litų, o Lietuvos gyventojai kelialapiui paprastai išleidžia ne daugiau 2 tūkst. litų“, – pažymėjo J. Anuprevičiūtė.
