Ši programa turės įtikinti Europos Komisijos pareigūnus, kad Lietuva iki stojimo į Europos Sąjungą subalansuos šalies pajamas ir išlaidas, garantuos nacionalinės valiutos stabilumą, tinkama linkme plėtosis ūkis ir vyks nepriekaištingas privatizavimas.
Šiemet savo ekonomines programas pateikė pirmoji narystės Europos Sąjungoje siekiančių valstybių grupė. Tarp jų buvo Estija ir Latvija.
Neoficialiomis žiniomis, Europos Komisija kritikavo Bulgarijos vyriausybės programą, kuri buvo pavadinta nerealia, neįtikinančia, kad Bulgarija vykdys tinkamą išlaidų politiką.
"Ekonominės programos rengimas - lyg egzaminas šalims, siekiančioms narystės Europos Sąjungoje", - teigė Finansų ministerijos fiskalinės politikos departamento direktorius Rimantas Vaicenavičius.
Su ekonomine programa susipažinę ekspertai abejojo, ar Lietuvos nelaukia Bulgarijos likimas.
Profesorius, habilituotas socialinių mokslų ir ekonomikos daktaras Aleksandras Vasiliauskas sakė, kad šioje programoje nieko nauja nerado. Pasak jo, atrodo, kad viskas sukurta taip, kad būtų galima įtikti ES biurokratams, ir tiek.
Socialinių mokslų daktaras Linas Čekanavičius šią programą įvertino kaip rimtą dokumentą, tačiau jam abejonių sukėlė nerealūs reformų finansavimo šaltiniai.
"Programos kūrimo kokybė geresnė, palyginti su ankstesnėmis vizijomis, akivaizdi Tarptautinio valiutos fondo požiūrio įtaka, tačiau nėra analizės, tyrimo, aiškių būsimų sprendimų", - konstatavo profesorius, habilituotas daktaras Jonas Čičinskas.
Finansų analitikei Margaritai Starkevičiūtei Lietuvos ekonominė programa pasirodė panaši į Sovietų Sąjungos komunistų partijos programą, neparemtą šiuolaikinės ekonomikos politikos principais.