Nors pramonės pasitikėjimo rodikliai per metus gerokai išaugo, verslas laukia stagnacijos

Pramonės pasitikėjimo rodiklis šią liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 2 procentiniais punktais. Palyginti su 2010 m. liepos mėn. pramonės pasitikėjimo rodiklis išaugo 23 procentiniais punktais, skelbia Statistikos departamentas.

Lietuvos pramonės pasitikėjimo rodiklis šių metų liepą toliau didėjo ir buvo aukščiausiame taške nuo 2007 metų lapkričio, - pastebi „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. Šiuo metu rodiklio reikšmė siekia +6, o tai reiškia, kad šiuo metu yra daugiau įmonių, kurios padėtį ir perspektyvas vertina teigiamai, o ne neigiamai. Šis pasitikėjimo rodiklis svyruoja nuo –100 iki +100 (tai reiškia, kad visos apklaustos įmonės visais aspektais perspektyvas ir padėtį vertina tik teigiamai).

„Visiškai priešinga tendencija stebima išsivysčiusiose pasaulio valstybėse – ten pramonės pasitikėjimo rodikliai sumažėjo ir yra ties riba, rodančia pramonės susitraukimo tendencijas. Pavyzdžiui, JAV indeksas liepą buvo dviejų metų žemiausiame taške. (...) Todėl tikėtina, kad neigiamos pasaulinės tendencijos paveiks ir Lietuvos gamintojų eksportą“, - sako „Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas įsitikinęs, kad augantis pasitikėjimo indeksas realios padėties neatspindi ir netrukus turėtų prasidėti ekonomikos stagnavimas, kai ūkis stovės vietoje, arba aukštyn kils beveik nepastebimai.

„Jau 2012 m. metais mūsų ekonomika pradės stagnuoti ar augs labai labai mažai“, - S. Besagirskas. Jo teigimu, tai lems nestabili padėtis svarbiausiose Lietuvos eksporto rinkose. Europos Sąjunga (ES) glaudžiai susijusi su nestabilių siurprizų galinčiomis pateikti JAV, Rusija gali nukentėti nuo žaliavų kainų augimo burbulo, o ir pačios ES augimą stabdys finansinės pagalbos reikalingos Pietų Europos valstybės.

„Nors JAV priėmė susitarimą dėl taupymo, aš labai abejoju, ar Amerikoje galima taupyti. Turint minty žmonių požiūrį ir mentalitetą, taupymas bus labiau simbolinis. O JAV daug savo skolos ir problemų eksportuoja kartu su doleriu, kurių visi stengiasi atsikratyti ir išleidžia, kur papuola. Matome, kad visi šiandien stengiasi investuoti į žaliavas“, - kalba S. Besagirskas. Jo nuomone, žaliavų kainos auga siekiant ne tik į jas investuoti, bet pirmiausia – atsikratyti JAV dolerio.

„Matome susikaupusį žaliavų burbulą, kuris po metų turėtų sprogti ir sukels tam tikrų sunkumų Rytų rinkoje, kuri gyvena iš žaliavų, daugiausia energetinių, burbulo. Ir burbulas sprogs labai greitai, o tai kirs Rusijai, kuri iš to gyvena“, - sako S.Besagirskas, svarstydamas, kad investuotojai pinigus iš žaliavų atitrauktų pasaulio ekonomikai labiau sutvirtėjus arba atsiradus naujam ir neabejotinos perspektyvos techniniam sprendimui – masiškai populiarėjant elektromobiliams ar alternatyviai energetikai. Tačiau žaliavų kainų kritimo jis tikisi jau anksčiausiai po metų.

Anot N. Mačiulio, Lietuvos pramonės pasitikėjimo rodiklio padidėjimui liepą nemažai įtakos turėjo ir pagerėjusios pramoninkų prognozės dėl darbuotojų poreikio. Darbuotojų skaičiaus augimą prognozuoja daugiausiai įmonių nuo 2007 metų pradžios.

„Tai leidžia manyti, kad artimiausiu metu Lietuvos darbo rinkoje gali išryškėti teigiamos tendencijos“, - kalbėjo vyr. ekonomistas.