Kurorto verslininkai piktinasi, kad ant jų galvų staiga užgriuvęs „pagalvės“ mokestis pablogins pastaruosius metus nuostolingai dirbusių SPA centrų, sanatorijų, viešbučių padėtį. Anot jų, tokiam sprendimui pasirinktas netinkamas metas, be to, jis priimtas ignoruojant vietos verslo bendruomenę. Grupė Seimo narių ir Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje suabejojo Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo dėl rinkliavos teisėtumu ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Guls ant verslo pečių
Nuo birželio 1 dienos Druskininkų kurorto svečiai už kiekvieną naktį, praleistą viešbučiuose, sanatorijose, SPA centruose, svečių namuose ir kitose apnakvindinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, turi sumokėti po 2 litus. Kai kurie verslininkai tvirtina, kad ši rinkliava guls ant jų pečių, nes ji įvesta nepalankiu laiku – metų viduryje, kai jau paskelbtos kainos ir sudarytos sutartys.
„To mokesčio iš žmonių nerenkame, nes tai būtų nepadoru. Jau sudarytos sutartys su agentūromis, klientai žino, kiek turi mokėti. Negalime dabar pasakyti poilsiautojams, atvažiavusiems iš Rusijos, Vakarų Europos, kad meras sugalvojo naują mokestį ir jiems reikės primokėti. Štai iš 4 asmenų šeimos, apsistojusios 10 dienų, reikėtų papildomai paprašyti 80 litų“, – teigė Druskininkų sveikatinimo įstaigų asociacijos prezidentas, „SPA Vilnius Sana“ vadovas Valdas Trinkūnas.
Anot V.Trinkūno, nauja rinkliava įmonėms sudarys ženklias sumas. „Eglės sanatorijai“ tai atsieis apie 0,5 mln. litų, mažesnėms įstaigoms – apie 200 tūkst. litų per metus. Be to, kainuos ir šio mokesčio administravimas.
„Viešbučiai, pastaruosius metus dirbę nuostolingai, dar neatsigavo. Jie neinvestuoja į gerinimo sąlygas, darbuotojams sumažinti atlyginimai. Atsiradus naujam mokesčiui, vėl reikės mažinti arba atlyginimus, arba darbuotojų skaičių. Poilsiautojams negalime bloginti sąlygų“, – aiškino „SPA Vilnius Sana“ vadovas.
Nei tarėsi, nei diskutavo
Verslininkai abejoja, ar naujas mokestis yra pagrįstas. „Mes nesame prieš kažkokį kurorto mokestį, tačiau manome, kad rinkliava už naudojimąsi infrastruktūra turi būti renkama iš tuo besinaudojančių asmenų. Dabar jis teko apgyvendinimo paslaugas teikiantiems ūkio subjektams. Tai nelogiška. Žiemą ar rudenį mūsų klientai dažnai net į miestą neišeina ir ta infrastruktūra nesinaudoja“, – samprotavo V.Trinkūnas.
Kurorto verslininkai apmaudauja ir dėl to, kad rinkliava įvesta nepasitarus ir nepadiskutavus su jų bendruomenės atstovais.
„Jei mokestis įsigaliotų nuo metų pradžios, tuomet būtų galima jį įtraukti į kainas. O dabar viskas staiga sumanyta. Blogiausia tai, kad naujas mokestis nuleistas kaip caro lažas iš viršaus. Mažesnieji verslininkai bijo ir pasipriešinti“, – tvirtino Druskininkų sveikatinimo įstaigų asociacijos prezidentas.
Dėl Druskininkuose įvesto „pagalvės“ mokesčio teisėtumo suabejojo ir parlamentarai. Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas, frakcijų seniūnai Jurgis Razma, Valentinas Mazuronis ir Erikas Tamašauskas bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Antanas Baura kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis nustatytų, ar Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimas dėl rinkliavos atitinka teisės aktus.
„Tegu teismas išsiaiškina, kad nekiltų problemų, nes tokias rink¬liavas gali pradėti taikyti ir kitos savivaldybės. Vis dėlto tai nemaži pinigai. Smaugti verslo papildomais mokesčiais dabar nereikėtų“, – sakė A.Čaplikas.
Anot A.Bauros, savivaldybėms nederėtų priiminėti sprendimų be verslo, kitų socialinių partnerių pritarimo. „Kurorto verslininkai siūlė tą mokestį taikyti nuo kitų metų. Dabar ne laiku jis atsirado. Be to, įžvelgiama, kad sprendimas nėra teisiškai pagrįstas“, – teigė parlamentaras.
Neišgirdo verslininkų
Druskininkų vicemerė Kristina Miškinienė pripažino, kad su kai kuriomis verslininkų pastabomis galima sutikti.
„Tenka atsiprašyti, kad nebuvo iš anksto informuoti. Vėliau mes patys išsiuntėme pranešimus agentūroms, kad renkamas toks mokestis. Pritaikėme daugybę lengvatų. Mes pasiruošę lanksčiai žiūrėti ir spręsti iškilusias problemas. Juk tas mokestis tarnautų ir verslui. Trūksta lėšų rinkodarai, infrastruktūros, kuri ir sukurta poilsiautojams, priežiūrai. Tokia praktika egzistuoja daugelyje pasaulio kurortų“, – teigė K.Miškinienė.
Vicemerė tikino, kad verslininkų, priešiškai nusiteikusių prieš naują rinkliavą, nėra daug. „Dauguma pildo deklaracijas ir moka mokesčius. Sako, klientai nesipriešina. Net ir smulkieji verslininkai moka šį mokestį ir nekelia jokių problemų“, – pareiškė vicemerė.
Druskininkų tarybos narys Donatas Mizaras tvirtino, kad tokiam mokesčiui nepritarė ir už sprendimą nebalsavo. „Apie kurorto rinkliavas buvo kalbėta prieš penketą metų, tačiau dabar šis mokestis – kaip perkūnas iš giedro dangaus. Reikėjo labiau įsiklausyti į verslininkų nuomonę. Kažkoks mokestis kurortui reikalingas, tačiau ne tokiu metu“, – aiškino D.Mizaras.
Iš „pagalvės“ mokesčio Druskininkų savivaldybė planuoja surinkti iki 1,5–2 mln. litų lėšų per metus.
Apie kurorto rinkliavas pasvarsto ir Birštono politikai, tačiau kol kas jų įtvirtinti neketinama. „Klausimas nenaujas – prieš 2–3 metus diskutavome su viešbučių, sanatorijų savininkais. Bet kol situacija nėra lengva nei verslui, nei žmonėms, rinkliavų neįvedame“, – sakė Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
Tačiau savivaldybės vadovė pastebėjo, kad kurorto rinkliavos reikalingos ir naudingos. „Jei daugiau lėšų galėtume investuoti į infrastruktūrą, gėlynus, miestas būtų dar patrauklesnis turistams. Nedidelė rinkliava nesudarytų problemų ir svečiams bei viešbučiams ir sanatorijoms. Tačiau būtina tam pasiruošti ir, tik sutarus su verslo bendruomene, priimti atitinkamus sprendimus“, – įsitikinusi Birštono merė.
Kaip iš poilsiautojų surinkti kurorto rinkliavą ir papildyti savo biudžetą, nuolat suka galvą ir Palangos savivaldybė. Dabar šiame kurorte tenka mokėti už automobilių statymą.
„Svarstome apie „pagalvės“ mokestį, nes mažai savivaldybei sezono metu išlaikyti bene pusę Lietuvos gyventojų yra sudėtinga. Tačiau pirmiausia turime tai suderinti su savo bendruomene“, – sakė Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.
Prievolę permetė kitiems
Algimantas Pipiras, Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje:
"Savivaldybė turi teisę nustatyti rinkliavą, tačiau jos administravimą privalo pati susitvarkyti, o ne permesti tai kitiems subjektams. Dabar prievolė primesta juridiniams asmenims, o faktiškai deklaruojama, kad rinkliavą moka fiziniai asmenys, t.y. poilsiautojai. Mes parašėme savivaldybei teikimą, tačiau jo nevykdė. Tuomet kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą."
Trūksta lėšų reklamai
Jurgita Kazlauskienė, Lietuvos kurortų asociacijos direktorė:
"Savivaldybėms gerokai sumažinti biudžetai, trūksta lėšų reklamai, rinkotyrai. Daug metų Druskininkai investavo, kad apie juos sužinotų ir užsienyje. Kad išlaikytų tokį lygį, jiems trūksta lėšų. Kurorto mokestis yra daug kur. Štai į Jūrmalą yra įvažiavimo mokestis. Vakaruose ne vieno viešbučio sąskaitoje matome kurorto mokestį. Tad ar verta smerkti Druskininkus? Kitas klausimas – ar laiku įvestas mokestis?"
