„Kol ekonomistai ginčijasi dėl kriterijų, kaip apibrėžti viduriniąją klasę, net du trečdaliai Lietuvos žmonių save priskiria būtent šiai visuomenės klasei. Todėl bandymai skatinti viduriniosios klasės formavimąsi įvedant progresinius mokesčius ar taikant kitas reguliavimo priemones, būtų netikslingi“, - teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas, inicijavęs apklausą.
Tuo tarpu Statistikos departamento pernai metų padaryta apklausa rodo, kad ne vieno savo laikančio viduriniosios klasės atstovu kišenėse švilpauja vėjas.
Namų ūkiuose, kurie negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (570 Lt) iš savo lėšų, gyveno 53 procentai gyventojų, valgyti mėsos ar žuvies bent kas antrą dieną – 20 procentų.
Vidurinei klasei dažniau save priskyrė 18-45 m. amžiaus respondentai ir 501-1500 Lt pajamų atstovai.
Trečdalis apklausos dalyvių teigė esantys žemesniosios klasės atstovai, o aukštesniajai klasei atsakė priklausantys 8 procentai respondentų.
Aukštesniajai – 26-55 m. amžiaus tyrimo dalyviai, aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji, didžiausių pajamų (daugiau 1500 Lt) atstovai bei aukščiausio, vidutinio lygio vadovai. Žemesniajai klasei – vyresni tyrimo dalyviai, žemiausio išsimokslinimo apklaustieji, mažiausių pajamų (iki 500 Lt) atstovai ir mažesnių miestų gyventojai.
Tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 26-30 d. Jo metu apklausti 1002 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
