„Gyventojai išlieka atsargūs ir įvertinę pastarąjį ekonomikos nuosmukį, vartojimą didina pamažu nepamiršdami taupyti. Indėliai, kaip taupymo priemonė, nėra tokia patraukli keleriopai sumenkus už juos mokamoms palūkanoms, tad vis daugiau pinigų yra laikomi sąskaitose kaip vienadieniai indėliai“, – DELFI sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus ekonomistas Virgilijus Rutkauskas.
Gyventojų indėliai augo nuo nepriklausomybės pradžios, nepaisant nedidelių svyravimų, visada augo.
Didžiausiais šuoliais jų daugėjo po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą iki 2008 m. pabaigos. Tačiau ir 2008 m. pabaigoje gyventojai turėjo kiek daugiau nei 24 mlrd. Lt indėlių.
Po pusmečio nuo ekonomikos nuosmukio pradžios, 2009 m. viduryje, gyventojų turimi indėliai pinigų finansinėse institucijose vėl pradėjo didėti ir su nedideliais svyravimais tai tęsiasi iki šiol.
Pasak V. Rutkausko, šią gegužę namų ūkių indėliai finansinėse institucijose sudarė 26,9 mlrd. Lt ir per metus jie yra išaugę 4,3 proc.
Beveik du trečdaliai gyventojų indėlių yra terminuoti, apie 70 proc. visų indėlių litais.
Šiuo metu už indėlius mokamos palūkanų normos yra istoriškai žemame lygyje, todėl daugėja gyventojų, pinigus paliekančių tiesiog bankų sąskaitose.
„Tai įvertinę namų ūkiai neskuba indėlius bankuose laikyti terminuotam laikotarpiui, o vis daugiau jų turi vienadienius indėlius. Pavyzdžiui, 2009 m., kada už indėlius mokamos palūkanų normos buvo aukščiausios, vienadienių indėlių dalis namų ūkių indėliuose sudarė apie trečdalį, tuo tarpu dabar ši dalis sudaro beveik 40 proc.“, – pavyzdį pateikė V. Rutkauskas.
Kas mėnesį reikia sutaupyti 10-20 proc. pajamų
O indėliuose lietuviai taupo, nes dar nėra atradę pelningesnių investavimo instrumentų, pavyzdžiui, pensinių, vaikų fondų, fondų fondų, arba yra nukentėję nuo rizikingų investicijų ekonomikos bumo metu.
Taip pat dalis gyventojų savo santaupas vis dar laiko namuose.
„Lietuvos gyventojai elgiasi labai protingai, kad visgi taupo. Taupymas yra labai gerai, bet sakyčiau, kad taupo tie žmonės, kurių pajamos vidutinės ir didesnės nei vidutinės, nes uždirbantys mažą atlyginimą, o tokių Lietuvoje yra tikrai labai daug, neturi galimybės taupyti, nes brangsta kasdieninio krepšelio prekės: kuras, transportas, maistas“, – DELFI komentavo O. Bložienė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad lietuviai, palyginti su kitų Europos šalių gyventojais, vis dar turi per mažai santaupų.
„Jeigu žiūrėtume vidutiniškai, namų ūkių santaupos dar nėra labai didelės ir nesiekia ES vidurkio. Turbūt svarbiausias dalykas yra ne tai, kiek šiuo metu reikia turėti sutaupius pinigų, bet tai, kad žmonės išsiugdytų šį įprotį. Teigiamos ekonomikos prognozės neturėtų skatinti žmonių išlaidauti. Žmonės turi mokėti taupyti ir turėti santaupų, nesvarbu, ar yra ekonomikos pakilimas, ar nuosmukis“, – sakė ekonomistė.
Kiekvienai šeimai rekomenduojama kas mėnesį taupymui skirti 10-20 proc. pajamų, o „juodai dienai“ reikėtų turėti trijų-šešių mėnesių darbo užmokesčių santaupų.
„Tuos 10-20 proc., kas mėnesį skiriamus taupymui, reikėtų paskirstyti „juodos dienos“ rezervui, senatvei, vaikų mokslams, atostogoms, šventėms, automobiliui. Taupant reikia įvertinti, kiek namų ūkyje yra išlaikytinių, kokie yra įsipareigojimai, kokios galimybės susirasti darbą už panašų darbo užmokestį ir paties taupytojo amžių. Amžius yra susijęs su galimybe greičiau susirasti darbą, keisti gyvenamąją vietą“, – teigė O. Bložienė.
DELFI primena, kad apie būtinybę toliau taupyti kalbėjo ir Europos politikos studijų centro (CEPS) vadovas Danielis Grosas, prieš kelias savaites viešėjęs Lietuvoje.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje santaupos sudaro apie 15 proc. BVP, euro zonoje – apie 20 proc.
