„Klausimas, ar į mažąsias valstybes žiūrima kaip į lygiateises nares, ar ne, nes ekonomikoje labai akivaizdžiai didžiųjų valstybių konkretūs egoistiniai interesai nustelbia ekonominės integracijos siekius. Ko gero, matome, kad politikoje vyksta panašūs dalykai – didžiųjų valstybių interesai vyrauja virš vienybės ir principų“, – DELFI sakė Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros vedėjas prof. habil. dr. A. Buračas.

Tokių pavyzdžių galima rasti ir energetikoje, ir žemės ūkyje.

„Kai buvo pradėt kalbėti apie energetinę nepriklausomybę, tai lygiai taip pat pirmiausiai dvišaliai Vokietijos-Rusijos ir Prancūzijos-Rusijos santykiai nustūmė į šoną energetinio konsolidavimo sutvirtinimą. Tik vėliau susigriebta, kad tokie dalykai nesuderinami su ES perspektyva. Lygiai tas pats yra ir kitose srityse. Pavyzdžiui, tai matyti ir per išmokas žemės ūkiui. Naujosios ES narės buvo priimtos su sąlyga, kad gaus berods trečdalį išmokų, kurios mokamos šalims senbuvėms. Tai buvo lyg ekonominio atsilikimo įtvirtinimas ir siekimas užsitikrinti didesnį konkurencingumą. Tai irgi prieštarauja ES sudarymo principams, Europos vienybės deklaracijai“, – komentavo A. Buračas.

Jis primena, kad dar iš Romos imperijos laikų yra atėjęs garsus posakis „kas leistina Jupiteriui, tas neleista jaučiui“.

„Čia yra ta pati taisyklė. Be abejo, Lietuvos aštri reakcija yra pagrįsta ir būtina, kadangi mes galime remtis daugumos Europos Sąjungos (ES) narių palaikymu ir vienybės teisiniais dokumentais. Iš karto pamatysime, koks yra didžiųjų ir mažųjų valstybių realus santykis, nes ne tiek daug progų yra patikrinti, ką reiškia reali ES šalių vienybė, ar tie patys principai taikytini vienodai“, – kalbėjo A. Buračas.

Blefavimas užaštrinant problemą

Akademiko nuomone, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Emanuelio Zingerio pasakymas, jog Lietuva svarsto diplomatinių santykių nutraukimą su Austrija yra blefavimas siekiant užaštrinti problemą.

„Čia yra akivaizdus blefavimas, nes dėl šio akto nėra tiek esmingai pažeisti Lietuvos valstybiniai pagrindai. Tiesiog yra toks teisinis nihilizmas. Austrija garsėja kaip tolerantiška šalis, nuo seno globojusi iš Rytų Europos ištremtus žydus. Blefavimas yra kaip priemonė užaštrinti problemą. Reikėtų atsižvelgti, kad aplaidumo esama ir tokiose didelę patirtį turinčiose demokratinėse valstybėse“, – tvirtino jis.

Paprašytas apibūdinti Austrijos ir Lietuvos ekonominius santykius, pašnekovas juos pavadino stabiliai menkai išvystytais.

„Su Austrija yra stabilūs menkai išvystyti verslo ryšiai, dėl to, kad nei austrai daug iš mūsų perka, nei mums labai reikia jų prekių. Tiesiog yra normalūs, galbūt šiek tiek nutolę ryšiai. Nuo seno su Austrija Lietuvai yra svarbesni kultūriniai ir moksliniai-techniniai mainai. Pramoniniai, grynai ekonominiai mainai yra antrame plane“, – teigė A. Buračas.

Veikia europinė vartotojų apsauga

Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė DELFI sakė, kad dažniausiai lietuviai į Austriją važiuoja slidinėti arba su pažintinėmis ekskursijomis, kurių metų aplankomos kelios šalys.

„Nenorėčiau komentuoti didžiosios politikos, tačiau nepamirškime, kad būdami ES sudėtyje visi vadovaujamės vienodais dokumentais. Taigi tai, kas susiję su keleivių vežimu, vartotojų apsauga, yra bendra ES politika. Pagal ES direktyvas, jeigu slidininkas yra apsidraudęs, tai paslauga jam suteikiama ir vartotojas yra apsaugomas“, – paklausta, kaip sektorių paveiktų politikų sprendimas nutraukti diplomatinius santykius su Austrija.

Savarankiškai į Austriją atvykusiems žmonėms, jei Lietuva nuspręstų nutraukti diplomatinius santykius, pagalbos tektų kreiptis į kaimyninėse šalyse esančius konsulatus ar ambasadas.

Lietuvos ambasados Austrijoje pateikiamais Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvos ir Austrijos prekybos apyvarta buvo 631,58 mln. Lt.

Lietuvos eksportas į Austriją sudarė 183,7 mln. Lt ir, lyginant su 2009 m., padidėjo 21,20 proc.

Tai sudarė 0,34 proc. bendro Lietuvos eksporto.

Pernai Lietuvos importas iš Austrijos siekė 447,88 mln. Lt ir, lyginant su 2009 m., padidėjo 27,96 proc.

Tai sudarė 0,73 proc. bendro Lietuvos importo.

DELFI primena, kad pagal Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį M. Golovatovas Austrijos sostinėje Vienoje buvo sulaikytas ketvirtadienį. Apie jo sulaikymą, neatskleisdama įtariamojo pavardės, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Tačiau džiugios žinios dėl Sausio 13-osios bylos tyrimo netruko virsti šoku. Šeštadienį Rusijos žiniasklaida jau trimitavo apie įtariamojo paleidimą. Nepraėjus nė parai paskelbta apie M. Golovatovo poilsį Maskvoje. Žurnalistams įtariamasis Sausio 13-osios byloje dalijo interviu apie neva niekuo nepagrįstą jo sulaikymą.

Pirmadienį Užsienio reikalų ministerija planuoja įteikti notą Austrijos laikinajam atstovui Lietuvoje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją atšaukti Lietuvos ambasadorių Austrijoje Giedrių Puodžiūną konsultacijoms.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją