Tačiau kitų rinkos analizės kompanijų ekspertai mano, kad totalaus prekybos centrų plėtros sustabdymo nebus, kadangi didžiąją dalį tokių statybų kredituoja valstybės valdomas bankas "Sberbank Rossii", kurio krizė nepalietė.
2003 m. Rusijoje į prekybos patalpas buvo investuota 1 mlrd. JAV dolerių, teigia kompanijos "Stails and Riabokobilko" ekspertai. 2004 m. turėtų būti pradėta eksploatuoti 15 stambių prekybos objektų, kurių bendras prekybos plotas sieks 450 tūkst. kvadratinių metrų. Šiuo metu į prekybos centrus daugiausia investuoja Rusijos prekybos kompanijos ir bankai.
Vienas iš "Penny Lane Realty" vadovų teigia, kad bankų krizė išprovokavo nestabilumą nekilnojamojo turto rinkoje, todėl gali būti pristabdytos iš skolintų lėšų finansuojamos stambių prekybos centrų statybos.
"Be to, kai kurių jau veikiančių prekybos centrų, kurie buvo pastatyti iš kreditų, savininkus ir vadovus situacija verčia nervintis, nes jie bijo, kad gali būti pareikalauta grąžinti banko paskolas anksčiau laiko, - teigia "Penny Lane Realty" ekspertas. - Dėl to kai kurie prekybos centrai mažina ploto nuomos kainas, siekdami kuo greičiau išnuomoti laisvą plotą".
Kompanijos "JonesLangLaSalle" ekspertų nuomone, labiausiai gali nukentėti vidutiniai ir mažieji prekybos centrai, pastatyti atskiruose gyvenamuosiuose rajonuose. Tokia pat rizika prognozuojama ir bankams, kurių išduotų paskolų vienintelis grąžinimo šaltinis yra pajamos iš prekybos centrų nuomojamo ploto. Visi ekspertai sutaria, kad nuo šios bankų krizės prekybos centrų kreditavimas žymiai sugriežtės.
Daugelis Rusijos ekspertų yra įsitikinę, kad bankų krizė kilo dėl vietinių ir užsienio finansininkų noro persidalinti finansų rinką, o su ja - ir pramonės bei prekybos kompanijas. Pavėluota centrinio banko reakcija į kilusią indėlininkų paniką taip pat pagilino krizę, teigia Kremliaus ekonomikos patarėjai.
Vieni ekspertai teigia, jog puolimas prieš didžiausią Rusijos banką "Alfa Bank" prasidėjo dėl to, kad jis parėmė Didžiosios Britanijos naftos milžinės "British Petroleum" atėjimą į Rusijos rinką ir vykdė nepriklausomą bankininkystės politiką. Tai užrūstino Kremlių.
Kiti ekspertai mano, kad bankų krizė naudinga užsienio finansų institucijoms, kurios nori pigiai įsigyti finansinio turto augančioje Rusijos rinkoje. Tai įžvelgiama tarptautinės reitingų agentūros "Moody" veiksmuose: ji neseniai patvirtino stabilų Rusijos reitingą, tačiau perspėjo, kad gali peržiūrėti 18 bankų reitingus.
Kai kurie Rusijos ekspertai tokiuose grasinimuose mato nesąžiningą konkurenciją, kadangi, jų nuomone, siekiama dirbtinai sumažinti bankų ir draudimo kompanijų vertę. Įtarimų aistras kursto ir tas faktas, kad apie 15 proc. "Moody" akcijų priklauso legendiniam JAV investuotojui ir milijardieriui Warrenui Buffettui (Vorenui Bafetui), kuris seniai neslepia planų įsiveržti į Rusijos finansų rinką.
Krizę palaiko ir bankų viešųjų ryšių kampanijos, kuriomis siekiama persivilioti klientus iš "probleminių" bankų. "Rinkodaros akcijos krizės metu yra dešimt kartų efektyvesnės, - teigia "Kuzmenkov i partnery" vadovas. - Paprasčiausia kampanija, kainuojanti 100-200 tūkst. JAV dolerių, gali atnešti tiek pat naudos, kiek 2 mln. JAV dolerių ramiu laikotarpiu".
Ekspertai pastebi, kad kartais tokiose bankų rinkodaros kampanijose paskleidžiami blogi gandai apie konkurentus, o tai dar gilina indėlininkų nepasitikėjimo krizę.
Visi ekspertai sutinka, kad 2004 m. bankų krizė neturi beveik jokių panašumų su 1998 m. krize, kuri prasidėjo vertybinių popierių rinkoje, tačiau teigia, kad po šios krizės Rusijos finansų ir netgi pramonės sektorius tikrai pasikeis.